|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 11 307 Laidotuvių rauda [Ūkininkė tarnaitę apraudoja] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 11 tomas ANOTACIJA: Ūkininkė aprauda tarnaitę. Tarnaitė buvo našlaitė, be tėvo ir motinos, šeimininkei ji buvo kaip duktė, kaip sesuo. Pabuvo jos namuose ilgus metelius. Tarnaitė mielai dirbo visus darbus, padėjo auginti vaikus, pati kėlėsi anksti ryte, pati žinojo, kokius darbus dirbti. Šeimininkė klausia, gal per sunkūs buvo darbeliai, gal mergaitė prašė Dievulio, kad ją pasiimtų. Prašo dovanoti, jei kokiu žodeliu užrūstino. Nebuvo Marutė išpuikusi, o dabar neprakalba nė žodelio. Ragina šeimininkė savo vaikus atsisveikinti su Marute, padėkoti, kad gražiai juos augino. Nuėjus į aukštą kalnelį ras didelį pulką giminių ir kaimynų. Marutė mylėjo žolynėlius, prižiūrėjo rūtų darželį, dabar jos pasės ant kapelio gražių žolynėlių, prašys dievulio, kad dažnai lietutis palaistytų. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | DAINUOJAMOJI TAUTOSAKA | RAUDOS | LAIDOTUVIŲ RAUDOS MOKSLINIS KOMENTARAS Iš raudos sužinome, kad ūkininkė, priėmusi visišką našlaitę į savo namus, labai ja džiaugėsi jos darbštumu, jos pagalba auginant vaikus, šeimininkės atjautimu ir kt. Ūkininkė žada ją gražiai palaidoti, papuošti kapelį žolynėliais. Nuskamba ir mintis, turbūc per sunkūs jai buvo darbai, todėl išprašiusi Dievulio, kad pas savi paimtų. PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
