|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 11 312-I Laidotuvių rauda [Tarnaitė gaspadorių aprauda I] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 11 tomas ANOTACIJA: Tarnaitė aprauda mirusį šeimininką. Ne taip šviečia saulelė, nuliūdo visi paukšteliai ir gyvūnėliai, kad šeimininkas atsiskyrė. Jis buvo geras visiems siratėliams, kaip tikras tėvas. Nebardavo graudžiais žodžiais, neužduodavo sunkių darbų. Klausia, ar nepagailės siratėlių, neprakalbės meiliais žodeliais. Kas dabar juos pamokins, pagailės, užjaus, kai nebėra šeimininko. Dabar jie bus kaip avelės, nežinos, ką pirmiausia dirbti. Lieka prisiegėlė didžiam vargely, vaikeliai siratėlės. Kas juos dabar užvaduos, pagailės. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | DAINUOJAMOJI TAUTOSAKA | RAUDOS | LAIDOTUVIŲ RAUDOS MOKSLINIS KOMENTARAS Pirmoje raudoje tarnaitė labai išgiria šeiminiką, vadina ji dėdula, kurs rūpinosi ir ja, ir kitais našlaičiais, juos priglaudė, mokė dirbti, ramino, pagailėjo. Antra rauda tarnaitė iš pradžių kreipiasi į šeimininkę (vadina tetula), graudinasi, kad išbuvo čia dešimt metų tartum kelias dienas, šeimininkas jai niekad neparodė rūsčios širdies. Iš raudos matyti, kad jis nujautė neilgai gyvensiąs. Baigiama jo išlydėjimu į aukštą kalnelį ir nauju dėkojimu. PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
