|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 11 314-II Laidotuvių rauda [Tarnaitė gaspadorių aprauda II] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 11 tomas ANOTACIJA: Tarnaitė aprauda mirusį šeimininką, kartais kreipiasi į jo našlę, supranta, kaip skauda jos širdelę. Ji prabuvo tose namuose dešimt metų, šeimininkas buvo geras, neparodė rūsčios širdies, visad kalbėjo meiliais žodžiais. Kas dabar pagailės vargdienėlių, nebebus kito tokio gero gaspadoriaus. Tarnaitė graudinasi, kad išbuvo čia dešimt metų tartum kelias dienas. Šeimininkas nujautė neilgai gyvensiąs. Dabar išsirengė į tolimą šalį, iš kurios nei sugrįš, nei atsiųs gromatėlę. Prašo aplankyti nors per miegelį, apsakyti, kokius darbelius dirbti, nes be jo lieka kaip avelės, nieko nežino. Tuoj išlydės dėdulę sako jam atsižiūrėti savo dvarelio. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | DAINUOJAMOJI TAUTOSAKA | RAUDOS | LAIDOTUVIŲ RAUDOS MOKSLINIS KOMENTARAS Pirmoje raudoje tarnaitė labai išgiria šeiminiką, vadina ji dėdula, kurs rūpinosi ir ja, ir kitais našlaičiais, juos priglaudė, mokė dirbti, ramino, pagailėjo. Antra rauda tarnaitė iš pradžių kreipiasi į šeimininkę (vadina tetula), graudinasi, kad išbuvo čia dešimt metų tartum kelias dienas, šeimininkas jai niekad neparodė rūsčios širdies. Iš raudos matyti, kad jis nujautė neilgai gyvensiąs. Baigiama jo išlydėjimu į aukštą kalnelį ir nauju dėkojimu. PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
