Knygadvarios objektas
Knygadvaris


PAVADINIMAS: BsTB 11 322-IV Laidotuvių rauda [Kunigo raudama IV]

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 11 tomas

ANOTACIJA: Tėvai rauda mirusio sūnaus kunigo. Išaugino jį, išleido į svetimas rankeles mokytis. Laukdavo vasaros, kada parkeliaudavo mylimas kunigėlis. Sūnus ramindavo, guosdavo motinėlę, o dabar nuo visų atsiskyrė. Tėvai galvojo, kad sūnus pasirūpins jais senatvėje, bet pasiėmė jį Dievulis. Kai nueis į bažnyčią, matys kitus kunigus, spaus širdelę. Dar niekad tiek neliejo gailių ašarų kaip dabar, išleisdami sūnų į aukštą kalnelį. Prašo pakelti galvelę, pažiūrėti – visa bažnytėlė nuliūdus. Niekad nenustos minėjusi kunigėlio, kol gyvens šioje žemėje.

TURINYS:
[Kunigo raudama] Visatekstė

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:

SUKŪRIMO APLINKYBĖS:

OBJEKTAS SAUGOMAS:

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | DAINUOJAMOJI TAUTOSAKA | RAUDOS | LAIDOTUVIŲ RAUDOS

MOKSLINIS KOMENTARAS Penkios raudos, kuriomis apraudamas kunigas. Pirmą ir antrą rauda parapijietis, trečią – vienas iš kunigų giminės, ketvirtą – kunigo tėvai, penktą – jo sesuo. Parapijiečio raudoje kunigo gailima, nes jis buvo užtarėjas, mokytojas, apgailestaujama nebegirdėsiant jo balso, pamokslų. Žmonės prašysią Dievulio sugrąžinti jį nors kelioms dienelėms. Prašo pasakyti, kada sugrįš, – išpuoš kelelį, prašys vėjo nupūsti raselę. Antroje raudoje pažymima, kad bažnyčia apsitaisė tamsiais parėdėliais, laukia įnešant kunigėlio susirinkę jo tėvai, giminės, visi rauda. Nugailima jo: visiems buvęs labai geras. Reikėję pasakyti, kad jau pasirengęs į aukštą kalnelį, – būtų jie užsodinę kelelį žaliais ievarėliais, suprašę paukštelius, kad čiulbėtų, būtų nupylę vynu kelią, kad nesudulkėtų jo grabelis. Trečioje raudoje giminė nugaili, kad neišsipildė viltis: tikėtasi, kad kunigėlis „patrauks ir mano vaikelį in tų aukštų stonełį“. Ketvirtoje raudoje kunigo tėvai gailisi, kad neteko savo vaikelio: tikėjosi, kad suramins juos senystėlėj. Penktoje raudoje sesuo aprauda kunigą kaip mylimą brolį, išvardija jo gerumą, kalba apie tai, kad netrukus jis bus palaidotas. O kad galėtų, nubarstytų kelelį į aukštąjį kalnelį baltaisiais perleliais. Raudotoja neteko ramintojo ir užtarytojo. Prašo nors prisisapnuoti per miegelį.

PASTABOS:

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:

INTERNETO NUORODOS:

Spausdinti

Atgal