Knygadvarios objektas
Knygadvaris


PAVADINIMAS: BsTB 11 326-V Laidotuvių rauda [Kunigo raudama V]

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 11 tomas

ANOTACIJA: Sesuo aprauda mirusį brolį kunigą. Vos paūgėjęs, brolis atsiskyrė tolimon šalelėn, nedažnai pasikalbėdavo, tik laišką gaudavo iš brolio. Džiaugėsi sesuo, tėvai ir visa giminė, turėdami tokį svetelį savo tarpe, sesuo tikėjosi jį aplankyti svetimoj šalelėj. Klausia, ar nebus sunku jaunystėlėj aukštam kalnely. Kalba apie jo gerumą, darbštumą, kaip visi minėjo geru žodžiu. Kad galėtų, nubarstytų kelelį į aukštąjį kalnelį baltaisiais perlais. Jei mokėtų, parašytų laišką, pakviestų jo kaimynus, kad atvažiuotų kunigėlio lankyti, gal jis dar prakalbėtų. Prašo nepamiršti namiškių, kai ten nukeliaus, pasirodyti nors per sapną.

TURINYS:
Kunigo raudama] Visatekstė

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:

SUKŪRIMO APLINKYBĖS:

OBJEKTAS SAUGOMAS:

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | DAINUOJAMOJI TAUTOSAKA | RAUDOS | LAIDOTUVIŲ RAUDOS

MOKSLINIS KOMENTARAS Penkios raudos, kuriomis apraudamas kunigas. Pirmą ir antrą rauda parapijietis, trečią – vienas iš kunigų giminės, ketvirtą – kunigo tėvai, penktą – jo sesuo. Parapijiečio raudoje kunigo gailima, nes jis buvo užtarėjas, mokytojas, apgailestaujama nebegirdėsiant jo balso, pamokslų. Žmonės prašysią Dievulio sugrąžinti jį nors kelioms dienelėms. Prašo pasakyti, kada sugrįš, – išpuoš kelelį, prašys vėjo nupūsti raselę. Antroje raudoje pažymima, kad bažnyčia apsitaisė tamsiais parėdėliais, laukia įnešant kunigėlio susirinkę jo tėvai, giminės, visi rauda. Nugailima jo: visiems buvęs labai geras. Reikėję pasakyti, kad jau pasirengęs į aukštą kalnelį, – būtų jie užsodinę kelelį žaliais ievarėliais, suprašę paukštelius, kad čiulbėtų, būtų nupylę vynu kelią, kad nesudulkėtų jo grabelis. Trečioje raudoje giminė nugaili, kad neišsipildė viltis: tikėtasi, kad kunigėlis „patrauks ir mano vaikelį in tų aukštų stonełį“. Ketvirtoje raudoje kunigo tėvai gailisi, kad neteko savo vaikelio: tikėjosi, kad suramins juos senystėlėj. Penktoje raudoje sesuo aprauda kunigą kaip mylimą brolį, išvardija jo gerumą, kalba apie tai, kad netrukus jis bus palaidotas. O kad galėtų, nubarstytų kelelį į aukštąjį kalnelį baltaisiais perleliais. Raudotoja neteko ramintojo ir užtarytojo. Prašo nors prisisapnuoti per miegelį.

PASTABOS:

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:

INTERNETO NUORODOS:

Spausdinti

Atgal