Archeologijos objektas
Archeologija


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/objektas.php?OId=537&back=home

PAVADINIMAS: Šeimyniškėlių piliakalnis (Anykščių r.)

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Šeimyniškėlių archeologinių paminklų kompleksas

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Rytų Lietuvos archeologiniai paminklai

ANOTACIJA: Vienas iš plačiausiai tyrinėtų valstybės laikotarpio (13-14 a.) piliakalnių Lietuvoje. Menama Mindaugo Vorutos pilies vieta.

TURINYS:
Medinės pilies įtvirtinimai Visatekstė
2001 m. archeologinių tyrimų rezultatai Visatekstė
2000 m. archeologinių tyrimų rezultatai Visatekstė
1996-1997 m. archeologinių tyrimų rezultatai Visatekstė
1994-1995 m. archeologinių tyrimų rezultatai Visatekstė
1992-1993 m. archeologinių tyrimų rezultatai Visatekstė
1990-1991 m. archeologinių tyrimų rezultatai Visatekstė

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:
Bendras Šeimyniškėlių piliakalnio (Anykščių r.) tyrinėjimų planas
Šeimyniškėlių piliakalnio (Anykščių r.) aikštelės tyrinėjimai 2003 m.
Šeimyniškėlių piliakalnio (Anykščių r.) pylimo pjūvis
Šeimyniškėlių piliakalnis (Anykščių r.)

FIZINIAI PARAMETRAI

OBJEKTAS SAUGOMAS:
NKVA (Kultūros vertybių departamento Nekilnojamų kultūros vertybių apskaita), Nr. A1427 K1

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: ARCHEOLOGIJA | ARCHEOLOGINĖS VIETOS | GYNYBINĖS VIETOS | PILIAKALNIS | pagal funkciją | PILIAKALNIS (PILIES VIETA)

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: ARCHEOLOGIJA | Periodai ir kultūriniai regionai | VIDURAMŽIAI | ANKSTYVIEJI VIDURAMŽIAI | administraciniai regionai | LIETUVOS DIDŽIOJI KUNIGAIKŠTYSTĖ

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: ARCHEOLOGIJA | ARCHEOLOGINĖS VIETOS | GYNYBINĖS VIETOS | gynybinių kompleksų dalys | PAPILYS

MOKSLINIS KOMENTARAS 13 a. penktajame dešimtmetyje didžiojo kunigaikščio Mindaugo valdžia dar nebuvo tvirta – jis tiesiogiai valdė net ne visą Lietuvos žemę (siaurąja prasme), o tik pietinę jos dalį su svarbiausia – Vorutos – pilimi. Ekonomiškai ir politiškai reikšmingesnė buvo šiaurinė Lietuvos žemės dalis su Vilniaus pilimi ir emporija. Ji priklausė vyresniajam Mindaugo broliui Dausprungui, bet šis mirė prieš 1235 m., o jo sūnūs Tautvilas ir Gedvydas (Edivydas) dar buvo jauni. Tai leido Mindaugui tapti giminės senjoru ir kaip tik esant tokiai padėčiai suvienyti Lietuvą. Dausprungo žmona ir Tautvilo bei Gedvydo motina buvo Žemaičių (Laukuvos) kunigaikščio Vykinto sesuo. 1248 m. pabaigoje lietuvių kariuomenė, vadovaujama Vykinto, Tautvilo ir Gedvydo, buvo pasiųsta į Vidurio Rusiją. Nužygiavusi už Smolensko, ji prie Protvos upės sumušė Maskvos kunigaikštį. Tuo tarpu Mindaugas užėmė Tautvilo bei Gedvydo valdas. Be to, jis pasiuntė savo žmones, kad jie nužudytų Dausprungaičius ir jų dėdę. Vertinant Lietuvos požiūriu, Mindaugas tiksliai nutaikė smūgį. Jo domenas lengvai ir staigiai padvigubėjo, buvo pašalinti svarbiausieji galimi varžovai. Visa tai sustiprino Mindaugo padėtį, tačiau jis per mažai įvertino savo priešų išorines galimybes: Dausprungaičiai buvo galingo Haličo kunigaikščio svainiai ir netruko tuo pasinaudoti. Tautvilas, Gedvydas ir Vykintas nelaukė Mindaugo emisarų ir pabėgo pas Danielių, kuris karštai juos palaikė, įsižeidęs už susidorojimą su jo giminaičiais ir gerai numanydamas kilsiantį jam pavojų iš sustiprėjusios Lietuvos. Jis atsisakė Mindaugui išduoti bėglius ir 1249 m. viduryje Danieliaus gausiai sušelptas Vykintas atvyko į Žemaitiją. Jis nesunkiai papirko žemaičių ir jotvingių diduomenę. Vykintą palaikė jo kunigaikštija ir seni sąjungininkai – Šiaulių Bulioniai. Tik Pietų Žemaitija stojo už Mindaugą. Danieliui tarpininkaujant, Vykintas 1249 m. antroje pusėje susitarė su Livonija. Į Lietuvos sostą buvo iškelta Tautvilo kandidatūra. Prieš Mindaugą susidarė galinga ir veikli koalicija, besiremianti jam priešiškomis jėgomis pačioje Lietuvoje. Su Danieliaus duotomis jėgomis, pasitelkęs žemaičius ir jotvingius, Tautvilas 1251 m. viduryje puolė Mindaugą. Išsekintas Mindaugas vėl turėjo pasikliauti savo pilių stiprumu ir užsidarė Vorutoje. Šį kartą jam talkino Livonijos ordino atsiųstas būrys. Tautvilas turėjo pasitraukti. Tai buvo persilaužimas: iniciatyvą perėmė Mindaugas.

MOKSLINIS KOMENTARAS 1251 m. Vorutos pilyje Mindaugas, remiamas Livonijos Ordino, apsigynė nuo vidaus kare prieš jį kovojusių kunigaikščių koalicijos. Po Vorutos apgulties karas pakrypo Mindaugui palankia linkme, jį laimėjęs Mindaugas priėmė krikštą ir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi.

CHRONOLOGIJA: Viduramžiai (ankstyvieji)

LOKALIZACIJA: Šeimyniškėliai, k., Anykščių sen., Anykščių r. sav., Utenos apskr., Lietuvos Respublika

GAMTINĖ CHARAKTERISTIKA

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:
Šeimyniškėlių piliakalnio papėdės gyvenvietė (Anykščių r.)
Šeimyniškėlių kapinynas (Anykščių r.)

INTERNETO NUORODOS:
http://www.baranauskas.lt/baranausko/Seimyniskiu_pilis.htm
http://viduramziu.lietuvos.net/pilys/voruta.htm

Spausdinti

Atgal