Archeologijos objektas
Archeologija


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/objektas.php?OId=544&back=home

PAVADINIMAS: Kernavės šventvietė (Širvintų r.)

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Kernavės archeologijos paminklų kompleksas

ANOTACIJA: Kernavės archeologijos paminklų komplekso dalis. Manoma, nuo 1 t-mečio pr. Kr. iki 14 a. (su pertrauka) – religinio kulto vieta.

TURINYS:
1989 m. archeologinių žvalgymų rezultatai Visatekstė
1991 m. archeologinių tyrimų rezultatai Visatekstė

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:
Kernavės „Žemutinio“ miesto vieta Šventvietė – vaizdo kairėje, pušyne.
Kernavės archeologijos paminklų kompleksas

OBJEKTAS SAUGOMAS:
NKVA (Kultūros vertybių departamento Nekilnojamų kultūros vertybių apskaita), Nr. A1473
NKVA (Kultūros vertybių departamento Nekilnojamų kultūros vertybių apskaita), Nr. A1477 P

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: ARCHEOLOGIJA | ARCHEOLOGINĖS VIETOS | SAKRALINĖS VIETOS | KULTO VIETA | pagal religiją | PAGONIŠKO KULTO VIETA

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: ARCHEOLOGIJA | ARCHEOLOGINĖS VIETOS | SAKRALINĖS VIETOS | APEIGINĖ DUOBĖ

MOKSLINIS KOMENTARAS Kapinynų teritorijoje paprastai nerandama specialių aukojimų duobių bei su mirusiųjų deginimu susijusių didžiulių laužaviečių. Netenka abejoti, kad įvairios nekrokulto apeigos buvo atliekamos tam skirtose vietose atokiau nuo kapinyno. Tokia šventa vieta – „alkas“ nebūtinai turėjo būti aukštumoje. Būdavo, matyt, parenkama tiesiog gražesnė sausesnė vieta gamtoje prie vandens, dažnai miškų apaugusi, bet netoli nuo žmonių sodybų. Tokias šventas vietas, kur būdavo deginami mirusieji, atliekamos šermenų ir kitokios nekrokulto apeigos, dažnai mini rašytiniai šaltiniai. Kernavės „alkas“ buvo apie 200 m į V nuo krūsninio kapinyno, toje vietoje, kur Neris gerokai praplatėja ir ramiai neša savo vandenis į V. Šią vietą ištyrus aptiktos apeiginės aukų duobės su degėsiais bei keramikos šukėmis, taip pat kiti akmens amžiaus radiniai, gyvulių kaulai. Rasta ir 14 a. dirbinių, viena iš pirmųjų lietuviškų monetų. Kaip matome iš aukų duobėse aptiktų radinių, „alkas“ Pajautos slėnyje buvo naudojamas paskutiniais amžiais pr. Kr. – pirmaisiais m. e. a. ir po ilgesnės pertraukos 13–14 a. Įdomu pažymėti, kad pirmųjų m. e. amžių alkas, matyt, įėjo į ištisą sakralinių objektų kompleksą. Su ąžuolynu, augusiu ketvirtosios terasos pakraštyje į V nuo „Pilies kalno“ piliakalnio jį jungė medgrinda, einanti iš Š į P per pelkėtąją Pajautos slėnio dalį. 13–14 a. alkai taip pat užėmė svarbią vietą miestų ir tvirtovių struktūroje. Alko čia būta prie pat Neries, šalia turėjo būti prieplauka ir miestiečių prekyvietė – turgaus arba susirinkimų aikštė.

CHRONOLOGIJA: Geležies amžius (ankstyvasis)

CHRONOLOGIJA: Viduramžiai (ankstyvieji)

CHRONOLOGIJA: Geležies amžius (senasis)

LOKALIZACIJA: Kernavė, mstl., Kernavės sen., Širvintų r. sav., Vilniaus apskr., Lietuvos Respublika

GAMTINĖ CHARAKTERISTIKA

LITERATŪRA: Leidinio aprašas

PASTABOS: Kitaip vadinama Kernavės alku arba alkaviete.

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:
Kernavės šventvietė (Širvintų r.) Priklauso tam pačiam archeologijos-istorijos paminklų kompleksui.
Kernavės piliakalnis III, vadinamas Lizdeikos kalnu, arba Smailiakalniu Priklauso tam pačiam archeologijos-istorijos paminklų kompleksui.
Kernavės akmens amžiaus gyvenvietė Priklauso tam pačiam archeologijos-istorijos paminklų kompleksui.
Kernavės piliakalnis I, vadinamas Aukuro kalnu, arba Barščių, Šventu kalnu Priklauso tam pačiam archeologijos-istorijos paminklų kompleksui.
Kernavės „Žemutinis miestas“ Priklauso tam pačiam archeologijos-istorijos paminklų kompleksui.
Kernavės piliakalnis IV, vadinamas Pilies kalnu, arba Įgulos kalnu, Piliaviete Priklauso tam pačiam archeologijos-istorijos paminklų kompleksui.
Kernavės geležies amžiaus gyvenvietė (Pajautos slėnyje) Priklauso tam pačiam archeologijos-istorijos paminklų kompleksui.
Kernavės piliakalnis II, vadinamas Mindaugo Sostu Priklauso tam pačiam archeologijos-istorijos paminklų kompleksui.

Spausdinti

Atgal