Archeologijos objektas

PAVADINIMAS: Kernavės piliakalnis I, vadinamas Aukuro kalnu, arba Barščių, Šventu kalnu

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Kernavės archeologijos paminklų kompleksas

ANOTACIJA: Pagrindinė Kernavės pilis ir 13–14 a. kunigaikščio dvaro vieta.

TURINYS:
Piliakalnio apgyvendinimas 13–14 a.
Piliakalnio apgyvendinimas 1 a. pr. Kr. – 5 a.
1992-1993 m. archeologinių tyrimų rezultatai

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:
Kernavės (Širvintų r.) piliakalniai, vad. Aukuro ir Lizdeikos kalnais
Kernavės archeologijos paminklų kompleksas
Kernavės apylinkės
Kernavė 13-14 a. (rekonstrukcinis piešinys)
Kernavės archeologijos paminklų kompleksas

SUKŪRIMO APLINKYBĖS:

FIZINIAI PARAMETRAI

OBJEKTAS SAUGOMAS:
NKVA (Kultūros vertybių departamento Nekilnojamų kultūros vertybių apskaita), Nr. A1469 P

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: ARCHEOLOGIJA | ARCHEOLOGINĖS VIETOS | GYNYBINĖS VIETOS | PILIAKALNIS | pagal funkciją | PILIAKALNIS (PILIES VIETA)

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: ARCHEOLOGIJA | Periodai ir kultūriniai regionai | GELEŽIES AMŽIUS | ANKSTYVASIS GELEŽIES AMŽIUS | archeologinės kultūros | BRŪKŠNIUOTOSIOS KERAMIKOS KULTŪRA

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: ARCHEOLOGIJA | Periodai ir kultūriniai regionai | GELEŽIES AMŽIUS | SENASIS GELEŽIES AMŽIUS | archeologinės kultūros | BRŪKŠNIUOTOSIOS KERAMIKOS KULTŪRA

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: ARCHEOLOGIJA | Periodai ir kultūriniai regionai | GELEŽIES AMŽIUS | VIDURINIS GELEŽIES AMŽIUS | archeologinės kultūros | RYTŲ LIETUVOS PILKAPIŲ KULTŪRA

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: ARCHEOLOGIJA | Periodai ir kultūriniai regionai | VIDURAMŽIAI | ANKSTYVIEJI VIDURAMŽIAI | administraciniai regionai | LIETUVOS DIDŽIOJI KUNIGAIKŠTYSTĖ

MOKSLINIS KOMENTARAS Apie kernaviškių prekybinius ryšius su Hanzos miestais (ypač su Ryga) liudija rastas Liubeko miesto brakteatas, rašytiniai šaltiniai bei Kernavėje ir Rygoje naudotų svarstyklių panašumas. Iš Vakarų Europos į Kernavę buvo atvežama audinių. Aukuro kalne rastos prekių plombos, naudotos Europos pirklių nuo 12 a., buvo tvirtinamos prie brangių audinių rietimų. Geriau išlikusios aštuoniukės formos plombos averse taškučių apvade vaizduojamas sparnuotas liūtas su aureole (Venecijos miesto herbas). Vienas įdomiausių Kernavėje rastų importinių daiktų – Saksonijos Hildesheimo mieste pagaminta žvakidės dalis. 19 a. Kernavėje rastas dirbinys (tikslesnė jo radimo vieta nežinoma) laikytas „pagoniško dievo statulėle“ ir pavadintas Kernavės Perkūnu. Veikiausiai šis brangus daiktas, kaip ir kitos prekės iš Vakarų Europos, pateko į Kernavę per Rygą. Dar viena brangių dirbinių grupė – šiferiniai verpstukai. Kernavėje rasti trys tokie verpstukai, iš kurių du – Aukuro kalno piliakalnyje, permaišytame 10–14 a. sluoksnyje; du tokie verpstukai rasti Kernavės–Kriveikiškių kapinyne. Labai įdomus radinys yra Pilies kalno piliakalnio pylime aptiktas sidabrinis apkaustėlis. Manoma, kad šis dirbinys gali būti 14 a. datuojamas Senojoje Rusioje pagamintas knygos viršelio apkaustas. Taip pat iš Senosios Rusios į Kernavę pateko rašymui skirtas geležinis instrumentas – stilius, aptiktas Aukuro kalno piliakalnyje. Juo veikiausiai rašė kunigaikščio dvaro raštininkas. Analogijos Kernavėje rastam stiliui žinomos daugelyje Senosios Rusios miestų. Galbūt iš Senosios Rusios į Kernavę pateko raginis žaidimo kauliukas, rastas Aukuro kalno piliakalnyje. Importiniai dirbiniai iš Arabų kraštų ir Bizantijos į Kernavę patekdavo per tarpininkus, kuriais tikriausiai buvo Senosios Rusios pirkliai. Aukuro kalno piliakalnyje bei jo papėdėje rastos 63 stiklinių indų šukės, kurių daugiau nei pusė buvo puoštos polichrominiu ornamentu. Daugiausia tai taurių fragmentai. Kai kurios taurės buvo puoštos arabiškais įrašais. Šie indai datuojami 13–14 a. Apžvelgus visus viduramžių Kernavėje rastus importinius dirbinius, galima daryti keletą išvadų. Kernavės pirkliai neabejotinai tiesiogiai prekiavo su Rygos miestu, lankėsi jame. Veikiausiai jie patys vyko ir į Senosios Rusios žemes, iš kur į Kernavę pateko didžioji importo dalis. Dirbiniai iš tolimesnių kraštų (Vakarų Europos ir Artimųjų Rytų) tikriausiai įsigyti per tarpininkus. Didelę importinių dirbinių dalį sudarė brangūs daiktai, prieinami tik kunigaikščiui bei jo aplinkos žmonėms ir turtingiems miestiečiams. Labai tikėtina, kad dalį nevietinės kilmės dirbinių (pavyzdžiui, papuošalų) atsinešė žmonės, atsikraustę iš baltų-slavų paribio ir slavų žemių, arba kad tie daiktai pateko į Kernavę kaip karo grobis, duoklė. Kai kuriuos technologiškai nesudėtingus dirbinius, nusižiūrėję į atvežtinius pavyzdžius, galėjo pagaminti ir vietiniai amatininkai. Galbūt Kernavėje būta ir svetimšalių meistrų.

MOKSLINIS KOMENTARAS Tai ankstyviausiai – erų sandūroje apgyvendintas Kernavės piliakalnis. Viduramžiais šiame kalne buvo didžiojo kunigaikščio rezidencija, galingus įtvirtinimus turėjusi feodalinė pilis. Patį piliakalnį supo vandeniu užpildytas griovys. Palei aikštelės pakraštį stovėjo galinga medinė siena – galerija, laikoma masyvių stulpų. Piliakalnio archeologinė medžiaga išsiskiria iš miesto konteksto dviem aspektais. Čia nerasta specializuotų amatininkų dirbtuvių ir apskritai radinių, liudijančių amatininkystės veiklą. Aptikta palyginti daug importinių dirbinių ir prabangos daiktų, prieinamų tik feodaliniam elitui. Tai: švininės Vakarų Europos prekių plombos, glazūruota keramika, dešimtys stiklinių taurių šukių iš Artimųjų Rytų, lietuviškų sidabrinių ilgųjų fragmentai ir kita. Aktyvesnės ūkinės veiklos nebuvimas ir prabangos dalykų gausa rodo čia buvus kunigaikščio dvarą, kur gyveno tik elito atstovai.

CHRONOLOGIJA: Viduramžiai (ankstyvieji)

CHRONOLOGIJA: Geležies amžius (ankstyvasis)

CHRONOLOGIJA: Geležies amžius (senasis)

CHRONOLOGIJA: Geležies amžius (vidurinis)

CHRONOLOGIJA: Geležies amžius (vėlyvasis)

LOKALIZACIJA: Kernavė, mstl., Kernavės sen., Širvintų r. sav., Vilniaus apskr., Lietuvos Respublika

GAMTINĖ CHARAKTERISTIKA

LITERATŪRA: Leidinio aprašas, P. 38–40

LITERATŪRA: Leidinio aprašas

PASTABOS:

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:
Kernavės „Viršutinis miestas“ Priklauso tam pačiam 13–14 a. archeologijos paminklų kompleksui.
Kernavės piliakalnis III, vadinamas Lizdeikos kalnu, arba Smailiakalniu Priklauso tam pačiam XIII–XIV a. archeologijos paminklų kompleksui.
Kernavės „Žemutinis miestas“ Priklauso tam pačiam XIII–XIV a. archeologijos paminklų kompleksui.
Kernavės piliakalnis IV, vadinamas Pilies kalnu, arba Įgulos kalnu, Piliaviete Priklauso tam pačiam XIII–XIV a. archeologijos paminklų kompleksui.
Kernavės piliakalnis II, vadinamas Mindaugo Sostu Priklauso tam pačiam XIII–XIV a. archeologijos paminklų kompleksui.
Kernavės piliakalnis I, vadinamas Aukuro kalnu, arba Barščių, Šventu kalnu Priklauso tam pačiam 13–14 a. archeologijos paminklų kompleksui.
Kernavės piliakalnis I, vadinamas Aukuro kalnu, arba Barščių, Šventu kalnu Priklauso tam pačiam archeologijos-istorijos paminklų kompleksui.
Kernavės piliakalnis I, vadinamas Aukuro kalnu, arba Barščių, Šventu kalnu Priklauso tam pačiam archeologijos-istorijos paminklų kompleksui.
Semeniškių senovės gyvenvietė I (Širvintų r.) Priklauso tam pačiam archeologijos-istorijos paminklų kompleksui.
Semeniškių senovės gyvenvietė II (Širvintų r.) Priklauso tam pačiam archeologijos-istorijos paminklų kompleksui.
Kernavės geležies amžiaus gyvenvietė (Pajautos slėnyje) Priklauso tam pačiam archeologijos-istorijos paminklų kompleksui.
Kernavės šventvietė (Širvintų r.) Priklauso tam pačiam archeologijos-istorijos paminklų kompleksui.
Kernavės pilkapiai Priklauso tam pačiam archeologijos-istorijos paminklų kompleksui.
Kriveikiškio piliakalnis, vadinamas Žvalgakalniu (Širvintų r.)
Kernavės akmens amžiaus gyvenvietė

INTERNETO NUORODOS:
http://www.archyvai.lt/exhibitions/pilys/kernave.htm Trumpos istorinės žinios ir 20 a. ketvirtojo dešimtmečio vaizdai.
http://www.heritage.lt/archeologija/aerofoto/kernaves_piliakalniai.htm

Spausdinti

Atgal