|
Tautosakos objektas PAVADINIMAS: Pasaka AT 554+613+300 [Apie šiaučių, kriaučių ir dziegormeistrą] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Lietuvių rašytojų surinktos pasakos ir sakmės ANOTACIJA: Į Prūsus uždarbiauti ėjo dziegormeistras, kriaučius, šiaučius. Suvalgę dziegormeistro maistą, savo maistu kriaučius ir šiaučius nesidalino. Nuėjo dziegormeistras į pelkę. Ten antis jam sako, suvalgyk tris kaiušinius, o tris man palik. Taip ir padarė dziegormeistras. Po to dziegormeistrui šiaučius ir kriaučius išdūrė abi akis ir nuvedę į dykras jį paliko. Ten dziegormeistras išgirdo, kad ryto rasa grąžina regėjimą, o plati žolė gali nugalėti dvylikagalvį smaką. Rasa pasitepęs dziegormeistras atgavo regėjimą, nusiskynė tą žolę ir nuėjo į vieną karalystę. Toje karalystėje kiekvieną savaitę atiduodavo dvylika žmonių smakui suėsti. Atėjo eilė ir karaliaus dukrai. Bet dziegormeistras nukirto su ta žole dvylika smako galvų ir išgelbėjo karalaitę. Taip jis tapo karaliaus žentu. Bet šiaučius ir kriaučius apskundė dziegormeistrį karaliui, kad jis apgavikas. Karalius Liepė jam atlikti tris darbus: ištraukti iš marių karalaitės įmestą žiedą, pastatyti per naktį vaško bažnyčią ir padirbti trijų metų vaiką. Dziegormeistras viską atlieka ir visi laimingai gyvena. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 554, Dėkingi gyvūnai, [92; 25] AT 554 - Dėkingi gyvūnai Sūnus palesina paukštelius, ištraukia iš vandens skruzdes, ištraukia vilko gerklėje įstrigusį kaulą / įmeta į vandenį žuvis / neina keliu, kur daug skruzdžių, gauna pažadą padėti. / Kvailys sutinka, kad pirma valgytų jo maistą, broliai neduoda jam savo maisto. Kvailys nori valgyti skruzdes, paukščių kiaušinius, žuvį, bet šie prašo neliesti, žada padėti. TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 613, Du keleiviai, [121; 23] AT 613 - Du keleiviai Jauniausias brolis sutinka, kad pirma būtų valgomas jo maistas. Norėdamas gauti duonos, brolis sutinka, kad jam išdurtų akis. / Teisybė tvirtina, jog teisingai geriau gyventi. Neteisybė teigia, kad geriau meluoti. Neteisybė parodo teisėjui šimtą rublių, laimi bylą ir išduria teisybei akis. Aklas brolis / teisybė nakvoja po laivu / po medžiu ir girdi paukščius / velnius kalbant, kaip galima pagydyti akis, kaip surasti vandenį, kaip išgydyti sergančią karalaitę. Aklasis patepa akis rasa / patrina žole praregi. Žmogus išima iš po grindų rupūžę karalaitė pasveiksta. Žmogus atverčia akmenį / suduoda į akmenį arklio kanopa atsiranda vandens. Turtingas brolis / senio vaikai eina klausytis paukščių kalbos, bet tie ieško, ar jų kas nesiklauso, radę sudrasko. TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 300, Slibino nugalėtojas, [77; 232] AT 300 - Slibino nugalėtojas Senelė suvalgo žuvį gimsta stiprus sūnus. / Jaunuolis išgeria stiprybės vandens / išsimaudo šulinyje / nusiprausia upėje, atsiradusioje iš slibino kraujo, / apsivelka gyvatės dovanotais marškiniais / susijuosia jėgos duodančiu diržu tampa stipruolis / nepažeidžiamas. / Broliai pasikalba su daug žinančiu seneliu / parsiveda namo žvėris pagalbininkus. / Broliai atiduoda seneliui avis / atiduoda medžiotojui skalikus / palaidoja milžiną. / Brolis verkia ant tėvo kapo / pasveikina sutiktą senelį / padalija žvėrims grobį / išleidžia iš narvo barzdotą senelį / gerai tarnauja kariuomenėje gauna stebuklingus daiktus. / Sūnūs gauna tėvo palikimą arklius ir kardus. / Broliai ieško sau žirgų; vienam jų pasakoma apie labai stiprų žirgą. / Jaunuolis verkia, gailėdamas slibinui paskirtos karalaitės, gauna kardą. / Jaunuolis nukauna milžinus ir paima jų nepaprastus žirgus / kareivis paima žvakę degančią prie numirėlio, ir išeina iš trobos atatupstas. / Sūnus prašo tėvą leisti pajodinėti žirgu ir išjoja. / Jaunuolis tarnauja seniui. Kai šis išvyksta, jaunuolis paima jo þirgà ir išjoja. / Broliai nori šauti žvëris / brolis nori suvalgyti paukščiukus / išardyti skruzdėlyną šie prašo jų neliesti, žada padėti ar ką nors duoda. / Seneliai supa lopšyje pelėdžiuką atsiranda stiprus sūnus. Karalius paskelbia: kas išvaduos karalaitę, kurią reikia atiduoti slibinui, tas gaus karalaitę ir pusękaralystės. Jaunuolis nukerta slibino galvas nepaprastu kardu / slibiną sukapoja stebuklingas kardas / sutrypia žirgas / sudrasko žvėrys. Nukovęs slibiną, jaunuolis pasišalina, o tarnas parveža karalaitę namo. / Po kautynių su slibinu jaunuolis / jaunuolis ir jo žvėrys užmiega jaunuolis nužudomas. Karalaitė prisaikdinama sakyti, kad ją tarnas išgelbėjęs. Tarnas sakosi išgelbëjęs karalaitę, parodo slibino galvas. Žvėrys patepa jaunuolį gyvuoju vandeniu ir atgaivina. Išgelbėtojas atvyksta į karalaitės vestuves, pasako, jog tarno pristatytose slibino galvose trūksta liežuvių / sako karaliui, kad lieptų tarnui pakelti akmenį, po kuriuo padėtos slibinų galvos / liežuviai. Išgelbėtojas parodo slibinų liežuvius / pakelia akmenį ir išima po juo paslėptas slibinų galvas / liežuvius / įmeta į taurę karalaitės dovanotą žiedą / pusę žiedo / karalaitė pamato skarą, kuria aprišo išgelbėtojo žaizdą. Išgelbėtojas veda karalaitę. MOKSLINIS KOMENTARAS Tradicinių siužetų junginys. AT 554 siužetas paplitęs visoje Lietuvoje; užrašyti 124 variantai. Plg. šio leidinio Nr. 147 ir 157. Šio siužeto dalys jungiamos su įvairiomis stebuklinėmis pasakomis (AT 302, 313, 401A, 552A); junginio su AT 613 užrašyta 10 variantų. AT 613 užrašyta 111 variantų visoje Lietuvoje. AT 300 plg. šio leidinio Nr. 17, 19, 141; žr. paaiškinimą Nr. 17. Šio siužeto junginio su AT 554 ir su AT 613 daugiau variantų nėra. Tekste patys gyvūnai liepia herojui paimti pusę kiaušinių, medaus, o kituose variantuose alkanas herojus ruošiasi valgyti (šauti) gyvūnus, tie prašo neliesti. Kituose AT 613 variantuose nėra pokalbio apie žolę, kuria galima nukirsti slibiną. Sis epizodas panaudotas tam, kad galima būtų logiškai prijungti AT 300. Motyvas karalius augina vabalą, kuris pradeda ryti žmones, paprastai būna tuose variantuose, kuriuose pasakojama apie šventą Jurgį, nukovusį slibiną. Gali būti, kad į pasaką jis patekęs iš legendų. Veiksmas išlieja karaliaus žiedą į jūrą individuali jungtis, motyvuojanti užduotį surasti žiedą. Veiksmas herojaus bendrakeleiviai prisimena, kad jis valgė medų, individuali jungtis: paaiškinama, kodėl sugalvojama užduotis pastatyti vaško bažnyčią. LITERATŪRA: Leidinio aprašas PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
