|
Tautosakos objektas PAVADINIMAS: Pasaka AT 531 [Apie du seneliu, girioj gyvenančiu] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Lietuvių rašytojų surinktos pasakos ir sakmės ANOTACIJA: Seneliams gimė sūnus. Jie niekur negalėjo gauti kūmų savo sūnui. Kūmu sutiko būti ubagas. Jis nulipdė iš vaško arkliuką ir padovanojo berniukui. Kai berniukui suėjo penkiolika metų, motina jam atnešė vaškinį arkliuką. Vaikinas jį pririšo prie tvoros ir atsirado arklys, ant kurio jis sėdo ir išjojo į pasaulį. Jodamas vaikinas pamatė plunksną, kurią nepaklausęs arklio paėmė. Karalius pamatęs plunksną, užsimanė dvylikos paukščių tokiomis plunksnomis. Vaikinas padedamas arklio atnešė. Po to karalius liepė atvesti paną už visą svietą gražesnę. Vaikinas karaliaus norą išpildė. Karalius rorėjo vesti paną, bet pana norėjo už vaikino tekėti. Karalius liepė vaikiną į gabalėlius sukapoti ir užkasti. Kai tarnai taip padarė, arklys nubėgo iškasė vaikiną. Vaikinas stojosi dar sveikesnis ir gražesnis. Arklys pavirto balandžiu. Jis buvo vaikino angelas sargas. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 531, Nepaprastas žirgas (tikras ir netikras karalaitis), [140; 60] AT 531, Nepaprastas žirgas (tikras ir netikras karalaitis) Trys vienuoliai / panos / Dievas ir šventieji randa vaiką, pavadina jį Trisūniu / Trimočiu, užaugina ir duoda kumeliuką / randa vaiką ir kumeliuką, abu užaugina. / žmogus pakrikštija vaiką po švento Jono kryžiumi vaikas ten randa kumeliuką. / žmonės pakviečia kūmu senelį / elgetą tas palieka krikštasūniui vaško arkliuką. Sūnus pririša prie tvoros vaško arkliuką tas virsta žirgu. / Kvailys tris naktis nakvoja ant tėvo kapo gauna žirgą. / Jaunuolis tarnauja ponui gauna prasą arklį. Jaunuolis užmauna prastam arkliui kamanas tas virsta puikiu žirgu. / Kvailys / našaitis verkia sutiktas senelis duoda arkliuką / žirgas pažada padėti. / Mirdamas tėvas palieka sūnui vaško arkliuką. / Seneliai metus supa du vaško kamuoliukus atsiranda berniukas ir kumeliukas. / Seneliai supa kultuvę / kaladėlę atsiranda vaikas. Tėvai nulipdo vaško arkliuką ir laiko klėtyje prie avižų atsiranda žirgas. / Jaunuolis išsirenka nusususį kumeliuką tas virsta puikiu žirgu. Broliai išoja ieškoti tarnystės. Jauniausias brolis randa plunksną, pasagą ir kasą. Jis pasišviečia rastais daiktais daiktus pamato ponas / tarnai / broliai ir praneša ponui, kad jauniausias brolis sakęs, jog galįs surasti paukštį, žirgą ir paną / kad jauniausias brolis turi šautuvą, kuris pats šauna / vežimėlį, kuris pats važiuoja. / Karalaitis su tarnu joja pas karalių, kad taptų jo įpėdiniu. Tarnas įleidžia karalaitį į šulinį atsigerti ir žada neištraukti, jei šis netaps tarnu ir neatiduos drabuþių; karalaitis sutinka. Netikras karalaitis nori nusikratyti tikruoju ir liepia jam padaryti sunkius darbus. Brolis / karalaitis ištiesia tinklą / pastato atvirą narvą ir papila grūdų; paukštis atskrenda lesti ir pagaunamas. / Brolis pastato stalą su gėrimais / vežimą, kuriame muzika groja; pana įeina į vidų / pasigeria pagaunama. / Brolis pastato spintą su rūbais / stalą su gražiais daiktais / apsiuva savo žirgą jaučių odomis ir paleidžia prie marių žirgų / pastato puodą su medumi / apsipila saulėgrąžomis / papjauna kumeliuką ir įlenda į jo vidurius / pasislepia prie žirgų kamanų / atsigula po akmeniu, ant kurio paukštis tupia, pagauna prisiartinusį paukštį / žirgą / paną. / Brolis pavirsta balandžiu / persirengia elgetos drabužiais / pasiverčia raganos katinu patenka į dvarą, paima daiktus. / Brolis paima stebuklingus daiktus, kai ragana miega. / žirgas pasiverčia vilku ir išvaiko panas, o kvailys paima jų rūbus. / Kvailys nužudo slibiną ir paima jo saugomą karalaitę. / Brolis paima narvą, nepalietęs šakos. / Brolis, apsirengęs elgeta, pataria pakinkyti žirgą į gražų vežimą ir nuvažiuoja. / Laumë paverčia virėją žarstekliu ir paklausia atėjusį mėnulį, kodėl jis tris paras danguje nebuvęs. / Saulės motina liepia vaikinui slėptis ir paklausia grįžusį sūnų, kodėl tris dienas nešvietęs. / Karalaitis pakviečia kartu valgyti "Nežinau ką" tas eina kartu. / Brolis sukapoja dvylika jaučių ir pamaitina vėžius senis vėžys atneša panos žiedą. / Brolis pagauna varniuką ir reikalauja, kad varna atneštų gyvojo vandens. / Brolis iš tūkstančio panų išskiria karalaitę: ant jos nutupia musė. / Kai karalaitė išeina iš marių, elgeta / šąlantis žmogus užšaldo marias brolis pagauna karalaitę. Karalius veda paną ir nori nusikratyti jauniausiuoju broliu. Jauniausias brolis prašo karalių paleisti jo žirgą, kai jam nukirs galvą / kai užkas į žemę. žirgas surenka brolio kaulus ir verkia / sužvengia prie nužudytojo / perbėga per kapą brolis atgyja. / Brolis įšoka į katilą verdanèio pieno ir iššoka dar gražesnis, nes kumeliukas sužvengia / prunkšteli į pieną / brolis įmeta į pieną žirgo ašutų pienas ataušta / prieš šokdamas į verdantį pieną, brolis išsitepa eglės sakais / apsivelka odomis. Karalius prašo jį sukapoti ir paleisti jo žirgus tie sutrypia / apteršia karalių. / Karalius šoka į verdantį pieną ir suverda. MOKSLINIS KOMENTARAS Tradicinis siužetas, paplitęs visoje Lietuvoje; užrašyta 164 variantai. Atgijęs vaško arklelis yra 35 variantuose. Kituose variantuose herojus pagauna arklius, kurie suėda šieną ar avižas, arba arklelį gauna tarnaudamas pas raganą (plg. AT 556F*). Plg. šio leidinio Nr. 147. Karalius liepia sukapoti herojų retas epizodas. Paprastai liepiama išsimaudyti verdančiame piene. Pabaiga arkliukas pasisako esąs aniolas sargas reta. Paprastai arkliuku specialiai nesidomima. LITERATŪRA: Leidinio aprašas, P. 178-181, Nr. 104 PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
