|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 1 34-8 Pasaka AT 501 Apie tinginę mergą PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 1 tomas ANOTACIJA: Viena moteris turėjo tinginę dukterį, kuri nieko nenorėjo dirbti. Kartą motina nusivedė ją ant kryžkelės ir ėmė mušti. Pro šalį važiavusiam ponui paaiškino, jog mušanti dukterį už tai, kad ši samanas iš sienų verpianti. Ponas paprašė, kad leistų merginą vežtis namo. Tris vakarus iš eilės davė jai verpti pakulų. Mergina nemokėjo verpti; už ją suverpdavo trys laumės. Už verpimą jos paprašė pakviesti į vestuves. Mergina sutiko. Kai ponas panoro merginą vesti, ji paprašė leisti į vestuves pasikviesti tris tetas. Tetos paaiškino, kad nuo verpimo tapusios negražios. Tada ponas sudegino ratelį, kad žmona daugiau nebeverptų. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 501, Trys verpėjos, [59; 1] MOKSLINIS KOMENTARAS Labai paplitusi, bet tik kai kuriose tautose daug kartų pasitaikanti pasaka Trys verpėjos. Seniausia publikacija žinoma iš XVII a. Pasakos variantus tyrinėjo C. W. von Sydowas (1909). AT ir kitų katalogų duomenimis, užrašyta: iš suomių 72 variantai, švedų 18, danų 14, airių 97, prancūzų 12, vokiečių 32, lenkų 12. Be to, daugiau kaip iš 20 tautų užrašyta po vieną ar kelis variantus. Lietuvių tautosakoje užrašyta 57 jos variantai. Tarp jų tik vienas sujungtas su kita pasaka. Daugiau variantų užrašyta vakarinėje Lietuvos dalyje ir prie jos prisišliejančiuose vidurio Lietuvos regionuose. PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
