|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 1 49-13 Pasaka AT 551 Apie karalių ir jo tris sūnus PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 1 tomas ANOTACIJA: Karalius turėjo tris sūnus du išmintingus ir vieną kvailą. Senas čigonas išpranašavo, jog po metų ir vienos dienos karalius apaks. Vyresnieji sūnūs išjojo ieškoti gydančių žolių, bet, prijoję vieną miestą, jame pasiliko, o tėvą pamiršo. Tada išjojo jauniausiasis sūnus. Jis nukeliavo iki to paties miesto, kaip ir broliai, bet jame nepasiliko įsėdo į laivą ir išplaukė. Plaukdamas aplankė tris salas, kuriose sutiko klūpančius vilką, mešką ir liūtą. Liūtas patarė, kaip gauti akis gydančių vaistų, kurių būta slibino valdomame mieste. Karalaitis rado vaistus, bet pamatė prie jų miegojusią karalaitę ir ją pamylėjo. Išeidamas pasiėmė vaistus, šalia buvusį gėlo vandens butelį, duonos kepalą, o po stalu parašė savo vardą ir iš kokios jis karalystės. Parlėkęs slibinas iš piktumo perplyšo ir vilkas, meška bei liūtas tapo laisvi. Karalaitis aplankė žmonėmis atvirtusių meškos ir liūto žemes ir ten papuotavęs, už didelius pinigus karaliams paskolino stebuklingus duonos kepalą ir vandens butelį. Karalaitis į vilko žemes nebeužsuko, o nuskubėjo į miestą, kuriame jau ruošėsi pakarti jo brolius. Vyresnieji broliai iš užmigusio jaunėlio pavogė matančias žoles, o jam pakišo nematančių. Tėvas medžiotojui liepė nužudyti jauniausiąjį sūnų ir parnešti jo širdį, kepenis ir plaučius. Medžiotojas karaliui parnešė šuns organus, o karalaitį paleido. Šis nuėjo mokytis malūnininko amato. Tuo metu karalaitei gimė sūnus. Sulaukęs septynerių, šis palindo po stalu ir perskaitė karalaičio paliktą užrašą. Karalaitė nukeliavo prie praregėjusio karaliaus rūmų, miestą apipylė paraku, nutiesė į jį raudono šilko kilimą ir liepė atsiųsti tą, kuris žoles pargabenęs. Karalaitė suprato, jog pas ją būta ne vyresniųjų karaliaus sūnų ir pagrasino sudeginti miestą. Medžiotojas prisipažino jauniausiojo karalaičio nenužudęs. Tada karalaitis grįžo pas tėvą, o po to nujojo pas karalaitę. Ji ir sūnus karalaitį pažino. Tuomet visi trys iškeliavo į karalaitės žemę ir ten susituokė, o pakeliui susigrąžino stebuklingus duonos kepalą ir vandens butelį. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 551, Gydantis vanduo, [21; 6] MOKSLINIS KOMENTARAS Pasaka apie sūnus, kurie ieško karaliui stebuklingų vaistų, žinoma daugelyje tautų. Atskiri motyvai siekia III tūkstantmetį pr. m. e., pvz., Gilgamešas ieško gyvybės vandens. O ankstyvieji pasakos užrašymai Europoje iš XIIXIII a. AT ir kitų katalogų duomenimis, užrašyta: latvių 137 variantai, suomių 78, švedų 20, danų 28, airių 70, vokiečių 56, prancūzų 13, čekų 16, vengrų 15, ukrainiečių 14, rusų 33, prancūzų kanadiečių 37. Be to, po keletą variantų užrašyta iš baltarusių, lenkų ir dar keliolikos tautų. Tarp lietuvių pasakų turime užrašytus 27 šio tipo variantus. 5 iš jų sujungti su kitais tipais. Skelbiamas tekstas išsiskiria retomis detalėmis, kaip antai: klūpantis vilkas, meška ir pan. (plg. su šiam tipui priklausančia 106 pasaka). PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
