Knygadvarios objektas
Knygadvaris


PAVADINIMAS: BsTB 1 200-76 Pasaka AT 707 – A[u]sakplaukis ir A[u]ksažvaigždi

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 1 tomas

ANOTACIJA: Karalaitis pamilo ir vedė auksaplaukę merginą. Kai jaunajai karalienei gimė sūnus, piktoji anyta kūdikį įdėjo į skrynelę ir paleido į upę, o į lopšį įkėlė suvystytą katiną. Taip nutiko ir po metų, karalienei pagimdžius dukrą. Vaikus surado prie upės žvejojęs žmogus. Berniukas už ausies turėjo tris aukso plaukus, todėl jį pavadino Auksaplaukiu, o mergaitė už ausies turėjo tris žvaigždes ir ją pavadino Auksažvaigžde. Kai vaikai užaugo, išėjo ieškoti tikrųjų tėvų ir viename mieste įsirengė gražius namus su puikiu sodu. Senoji karaliaus motina suprato, kad tiedu esantys jos anūkai ir sumanė juos pražudyti; pasakė, kad sode trūksta skambalėlių, aukso žuvelių ir tiesos paukštelio, kuriuos galima gauti užburtame sode. Brolis seseriai parnešė pirmuosius du daiktus, o išėjęs paukščio, užtruko apžiūrinėdamas užburtąjį sodą bei namą, ir pavirto stiklo šuke. Sesuo, išėjusi brolio gelbėti, nieko nežiūrėdama surinko stiklo šukes, pasiėmė paukštį ir grįžo namo. Stiklai atvirto vaikais, kurie į sodą buvo užklydę paukštelius gaudydami, o tarp jų buvo ir brolis. Kai karalius su karaliene apie tai sužinojo, apsilankė pas Auksaplaukį ir Auksažvaigždę ir iš tiesos paukščio sužinojo, jog tie esą jų vaikai. Tada piktoji karaliaus motina buvo įdėta į skrynią ir paleista į vandenį.

TURINYS:
Teksto 1993 m. redakcija Visatekstė

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:

SUKŪRIMO APLINKYBĖS:

OBJEKTAS SAUGOMAS:

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS

TIPOLOGIJA:    PASAKA: AT 707, Trys nepaprasti kūdikiai, [232; 12]

MOKSLINIS KOMENTARAS Plačiai Europoje ir už jos ribų paplitusi pasaka „Nepaprasti vaikai“. Jos motyvų šaknys siekia laikotarpį, prasidėjusį pr. m. e., o pati pasaka žinoma nuo XVI a. (W. Liungmanas). AT ir kitų katalogų duomenimis, jos variantų užrašyta: latvių (II) – 15, estų – 22, lyvių – 3, suomių – 73, Suomijos švedų – 4, švedų – 28, danų – 20, airių – 92, prancūzų – 29, ispanų – 7, katalonų – 5, vokiečių – 25, italų – 70, rumunų – 22, vengrų – 17, čekų – 18, slovėnų – 11, serbų ir kroatų – 6, lenkų – 14, baltarusių – 25, ukrainiečių – 23, rusų – 75, graikų – 40, turkų – 55, indų – 44 ir dar keliolikos tautų pasakose. Iš lietuvių užrašyta daugiausia – 259 variantai. Tarp jų tik 12 sujungti su kitais pasakų tipais. Variantai savo kompozicija išsiskiria į dvi grupes: vienkartinio pasakojimo (tokios sandaros „Auksaplaukis ir Auksažvaigzdė") ir sudvigubinti, kai vaikas (ar žmona) pakartoja visą pasaką.

PASTABOS:

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:

INTERNETO NUORODOS:
http://www.knygadvaris.lt/?id=43&par=42&lang=lt&Gid=240 Teksto šaltinis
http://www.maerchenlexikon.de/at-lexikon/at707.htm Tarptautinis tipo aprašymas

Spausdinti

Atgal