|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 1 227-100 Pasaka AT 510B Apė žiurkę, katra už karaliūnaičio tekėjo PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 1 tomas ANOTACIJA: Mirė karaliaus pati ir jis, kitos tokios gražios neradęs, nusprendė vesti dukterį. Verkiančiai karalaitei naktimis pasirodydavo motina ir liepdavo tėvo prašyti aukso, žvaigždės ir mėnulio drabužių bei žiurkių kailinių. Karalaitei prieš vestuves nuėjus į pirtį, motina ją su vėju nunešė į girią prie kryžiško akmens. Akmuo prasivėrė ir ji ten pasidėjo savo gražiuosius rūbus, o pati liko su žiurkių kailiniais. Keliu važiavo karalaitis ir kalbančią žiurkę paėmė su savimi. Kartą ji nuvalė karalaičiui batus, bet tas juos metė į žiurkę. Kai karalaitis ėjo į bažnyčią, karalaitė apsivilko žvaigždės suknią ir ten taip pat nuėjo. Karalaitė ponaičiui pasakė esanti iš Čebatavo dvaro. Kai jis sėdo valgyti, žiurkė padavė įrankius, bet karalius puolė ją su peiliu. Tada karalaitė į bažnyčią nuėjo su mėnulio drabužiais ir pasakė esanti iš Peiliadvario. Kai žiurkė nusipraususiam karalaičiui padavė rankšluostį, tas jį sviedė atgal. Tada karalaitė bažnyčion nuėjo pasipuošusi saulės drabužiais. Einant iš bažnyčios, batelis prilipo prie smalos. Jį paėmusiam karalaičiui mergina pasakė esanti iš Abrūsavo dvaro. Karalaitis ilgai ieškojo trijų dvarų, bet galiausiai, nieko neradęs, leido batelį pasimatuoti žiurkei. Ji nuėjo į tamsų kambarį, bet karalaitis per rakto skylutę pamatė, jog tai ta pati, kurią matęs bažnyčioje ir ją vedė. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 510 B, Tėvas nori vesti dukterį, [66; 3] MOKSLINIS KOMENTARAS Tai trečias Pelenės pasakos variantas, skelbiamas šiame tome. Visi variantai gerokai skiriasi. Trečiojo ryškus bruožas Pelenė žiurkės pavidalu. Labai paplitusi Pelenės pasakos versija. Pelenės pasakų ciklą tyrinėjo M. Cox (1893), A. B. Rooth (1951) ir kiti. Atskirų kūrinio motyvų, k. a. tėvo noras vesti dukterį, batų matavimas, žinomi tolimoje senovėje. Bet pati pasaka, linkstanti į novelinę, W. Liungmano nuomone, turėjo atsirasti viduramžiais. AT ir kitų katalogų duomenimis, daugiau variantų užrašyta: iš latvių 153, švedų 46, prancūzų 26, vokiečių 27, vengrų 12, serbų ir kroatų 10, čekų 8, lenkų 15, baltarusių 9, ukrainiečių 12, rusų 20, graikų 16, turkų 35, indų 11 ir kt. Iš lietuvių užrašyta 82 variantai. Tik 5 variantai kontaminuoti, kiti vientisi. PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
