|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 1 237-102 Pasaka AT 425 A Apė baltąjį vilką PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 1 tomas ANOTACIJA: Karalius turėjo tris dukteris. Jam išvažiuojant į Vilnių, jauniausia duktė paprašė parvežti gyvų gėlių krepšelį. Tėvas tokio mieste nerado, bet, važiuodamas per girią, pamatė ant balto vilko galvos. Vilkas už gėles liepė pažadėti tą, ką karalius sutiks pirmiausiai. Karalių pasitiko jauniausia duktė ir vilkas ją nusinešė į savo dvarą. Po pusės metų vilkas karalaitę parnešė į vyriausios sesers vestuves. Kai vilkas sušvilpė, karalaitė pas jį atėjo ir sugrįžo į jo dvarą. Kai tekėjo vidurinė sesuo, jie abu dalyvavo vestuvėse vilkas nusimetė kailinius ir tapo gražiu ponaičiu. Karalienė liepė sudeginti vilko kailinius ir karalaitis su vėju sugrįžo į savo dvarą. Karalaitė išėjo jo ieškoti. Beeidama sutiko vėją, žvaigždę, mėnulį ir saulę. Saulė pasakė, jog jos baltas vilkas rengiasi vesti antrą kartą ir karalaitei davė stebuklingus batus, ratelį, peilį ir šakutę. Karalaitė persirengė bobute, pasisamdė dirbti vilko dvare ir vilko nuotakai pažadėjo duoti ratelį, jei ji leis pernakvoti po jaunikio lova. Nuotaka nugirdė jaunikį ir tas negirdėjo, kaip pati jam papasakojo viską, kas nutikę, bet karalaitę išgirdo sargybiniai, kurie viską ir papasakojo vilkui. Vilkas sušaukė karalius ir jų paklausė, kuris skrynios raktas geresnis senas ar naujas? Visiems sutikus, jog senasis, vilkas pasiliko su pirmąja žmona. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 425 A, Vyras baidyklė/gyvūnas, [44; 2] MOKSLINIS KOMENTARAS Plačiai žinomos pasakos apie nepaprastos kilmės vyrą pagrindinė versija, paplitusi daugelyje šalių. Aiškinant pasakos istoriją, atkreipiamas dėmesys į Apulėjaus (II a. m. e.) romaną Amūras ir Psychė ir ankstesnį Aristido (III a. pr. m. e.) pasakojimą iš Mileto. Plačiausiai šį tipą, įvairias jo versijas yra tyrinėjęs J. O. Swahnas (1955). AT ir kitų katalogų duomenimis, daugiau kaip 10 variantų užrašyta iš latvių (58), estų (16), danų (87), katalonų (13), vokiečių (65), italų (38), rumunų (29), vengrų (28), serbų ir kroatų (12), graikų (71), turkų (96), amerikiečių (20). Lietuvių tautosakoje žinomi 56 variantai. 15 iš jų sujungti su kitais pasakų tipais. Skelbiamas tekstas buvo pamėgtas, tapo chrestomatinis. PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
