|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 2 25-7 Pasaka AT 1092 Apei laimingą šaulį PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 2 tomas ANOTACIJA: Vienam žmogui labai patiko medžioti, tik jis neturėjo laimės pataikyti ką nors nušauti. Kartą pagalvojo, kad velniui sielą (dūšią) atiduotų, kad bent kokį paukštį galėtų nušauti. Kai prisistatė velnias, sutarė, kad žmogus vienus metus šaudys ir plunksnas su odom kraus į kambarį, o po to velniui sielą atiduos. Vieną vakarą šaulys vaikščiojo dūsaudamas. Karves melžusiai moteriai paaiškino, kad kitą dieną velnias jo sielos pasiimti ateisiantis. Moteris pasakė jį išgelbėsianti įlindo į smalą, o tada išsivoliojo plunksnose. Kai žmogus iššaudė visus velnio atvarytus paukščius, velnias pasakė imsiantis jo sielą, bet žmogus pasakė, kad dar vienas paukštis jam likęs nušauti. Velnias bandė plunksnose išsivoliojusią moterį atvaryti, bet ji nėjo. Tada velnias padūdavo moteris nuėjo to dūdavimo link ir žmogus į ją šovė du kartus. Velnias tą paukštį už kojos nutvėrė ir ėmė kilnoti, stebėdamasis žaizdomis. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | PASAKOS APIE KVAILĄ VELNIĄ TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1092, Nematytas paukštis, [15; 3] MOKSLINIS KOMENTARAS Paplitusi, bet nelabai populiari kvailo velnio pasaka. Kiek daugiau variantų užrašyta tik iš suomių 73, estų 4, švedų 3, lietuvių 19. Nuo 1 iki 3 variantų užrašyta iš danų, vokiečių, italų, čekų, serbų ir kroatų, ukrainiečių, indų, argentiniečių, dominikiečių, Vakarų Indijos negrų. Skelbiamam variantui nublankusi tradicinė prasmė: žmogus paprastai išsigelbsti velniui parodydamas neregėtą paukštį (išdegutuotą pūkuotą moterį), o čia pabaiga artima etiologinei sakmei apie moterų fizinių ypatybių atsiradimą. PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
