Knygadvarios objektas
Knygadvaris


PAVADINIMAS: BsTB 2 27-8 Pasaka AT 402 – Apei vyną karaliaus sūnų, kurs varlę vedė

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 2 tomas

ANOTACIJA: Karalienė turėjo tris sūnus. Vieną sekmadienio rytą motina liepė sūnums eiti į bažnyčią; kuris rasiąs merginą su gėle ant galvos, tegu ją parsiveda namo – ji būsianti jam žmona. Pirmasis sūnus parsivedė bajoraitę, antrasis – neturtingą merginą, o trečiasis jokios merginos nerado, tik varlę su gražia gėle pamatė ir pasiėmė. Motina būsimosioms marčioms liepė iškepti duonos. Varlė vyrui liepė atnešti miltų, vandens, malkų ir ją vieną palikti. Anyta paragavo valstietės iškeptos duonos ir pasakė, kad toji labai skani ir gera darbinikams, bajorės duona – tinkanti ponams ir kunigams, o varlės – karaliams ir popiežiams. Po to karalienė liepė pasiūti marškinius. Varlė vyro paprašė atnešti audeklą, žirkles, adatą, antpirštį ir siūlus. Karalienė pagyrė, kad varlės marškiniai gražiausi, karaliams ir grafams dėvėti tinkami. Tada motina liepė sūnums važiuoti tuoktis. Pirmiausiai susituokė bajoraitė ir valstietė, o trečiasis karalaitis vedė varlės vietoje atsiradusią gražią merginą. Po to ji vėl į varlę atvirto ir tik naktimis moterimi tapdavo. Karalaitis apie tai papasakojo motinai ir ši sudegino varlės odą. Mergina pasakė, kad būtų žmogumi likusi sūnui gimus ir išlėkė paukščiu. Karalaitis išėjo žmonos ieškoti. Girioje rado trobelę ir senutę, kuri pasakė, kad toje trobelėje jo žmona geležiniais lankais apkaustyta ir, kad norint ją išgelbėti, reikia stengtis jai suduoti į dešinę ausį. Karalaitis taip padarė ir jie abu grįžo į naujus rūmus, kuriuose ta mergina buvo užkeikta.

TURINYS:
Teksto 1995 m. redakcija Visatekstė

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:

SUKŪRIMO APLINKYBĖS:

OBJEKTAS SAUGOMAS:

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS

TIPOLOGIJA:    PASAKA: AT 402, Varlė (pelė) nuotaka, [109; 7]

MOKSLINIS KOMENTARAS Pasaka, kaip varlė (pelė, katė ir kt.) virsta gražia nuotaka, žinoma daugeliui tautų. Iš latvių užrašyta 125 variantai, iš suomių – 103, Suomijos švedų – 10, estų – 16, prancūzų – 31, airių – 38, švedų – 41, danų – 55, vokiečių – 96, italų – 40, čekų – 12, slovėnų – 13, lenkų – 16, rusų – 33, ukrainiečių – 15. Be to, mažiau negu po 10 variantų užrašyta iš baltarusių, serbų ir kroatų, graikų, turkų, rumunų, ispanų, kataloniečių, lyvių ir kt. Iš lietuvių užrašyta 97 variantai. Tik 8 iš jų sujungti su kitais tipais. W. Liungmano teigimu, šis pasakos tipas, labiausiai paplitęs Europoje (vakarinės dalies variantuose veikia katė, šiaurinės – pelė), vis dėlto turi orientališkų bruožų. Jis galėjęs atsirasti helenistiniu ar ankstyvuoju bizantiniu laikotarpiu. Vienas iš ankstyvųjų užrašymų – rinkinyje „Tūkstantis ir viena naktis“, tik čia veikia fėjų karalienė. Pražuvusios žmonos ieškojimo motyvas, būdingas AT 400 tipui, čia gana savitai išplėtotas.

PASTABOS:

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:

INTERNETO NUORODOS:
http://www.knygadvaris.lt/?id=74&par=70&lang=lt&Gid=543 Teksto šaltinis
http://www.maerchenlexikon.de/at-lexikon/at402.htm Tarptautinis tipo aprašymas

Spausdinti

Atgal