|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 3 104-41 Pasaka AT 1698C Apė kleboną ir jo vežėją PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas ANOTACIJA: Klebonas turėjo vežėją. Kartą bevažiuodami iš atlaidų paklydo, nes buvo didelės pusnys ir tamsu. Privažiavo nepažįstamo ūkininko namus. Klebonas nusiuntė vežėją paklausti, ar būtų galima pernakvoti. Ūkininkas maloniai sutiko. Vežėjas padėkojęs įspėjo, kad klebonas neprigirdi ir kad reikia garsiai kalbėti. Grįžęs pas kleboną vežėjas pranešė, kad ūkininkas sutinka priimti, tik yra labai kurčias. Nuvažiavus į kiemą, ūkininkas pasitiko su žiburiu ir, žinodamas, kad klebonas kurčias, pasveikino labai garsiais žodžiais. Klebonas irgi sveikinosi garsiai, nes ir tas žinojo, kad ūkininkas kurčias. Taip toliau rėkaudami išdrįso pasiklausti vienas kito, ko taip rėkauja. Tada išsiaiškino, kad vežėjas juos apgavo. Iš to turėjo gardaus juoko, o vežėją pavaišino už tokį gerą pajuokavimą. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | BUITINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1698 C, Du žmonės laiko vienas kitą kurčiais, [14; 2] MOKSLINIS KOMENTARAS Ši juokų pasakos versija užrašyta iš latvių (4 var.), švedų (8), anglų (1), italų (3), serbų ir kroatų (2), rusų (2), ukrainiečių (2). Iš lietuvių 17 variantų, iš jų 15 vientisų. Ji pirmą kartą užfiksuota Italijoje Raynoldo da Mantua 1506 m. (W. Liungmanas). PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
