|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 2 54-19 Pasaka AT 530 Apie kvailą brolį PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 2 tomas ANOTACIJA: Mirdamas tėvas sūnums, kurių du buvo gudrūs, o vienas kvailas, pasakė prisipilti po maišelį pelenų ir po vieną ant jo kapo ateiti. Gudrūs broliai nenorėjo eiti, todėl pirmąją naktį nuėjo ir ant kapo atsigulė kvailys. Balsas iš žemės paklausė, ar esantis sūnus? Kvailys atsakė esantis. Tėvas jam pasakė, jog išėjęs iš kapinių rasiąs juodą arklį prie tvoros prikabintą. Tą arklį tėvas liepė paleisti, tik prieš tai kamanas nuimti, ištraukti vieną ašutą iš uodegos ir, parsinešus namo, sudeginti arklys atbėgsiąs sužvanginus kamanomis, o ant balno sūnus rasiąs gražius rūbus. Kvailys taip ir padarė, o broliams pasakė tą naktį vos gyvas išlikęs. Antras brolis išsigando ir prašė kvailį ant kapo vietoj jo nueiti. Kvailys nuėjo ir tėvas jam pasakė kaip išsikviesti bėrą žirgą. Trečias brolis taip pat pabijojo eiti ir tėvas kvailiui pasakė kaip šyvą žirgą išsikviesti. Kartą karalius pastatė aukštą stiklinį kalną ir ant jo užkėlė dukterį kas ant to kalno užjosiąs, galėsiąs ją vesti. Gudrieji broliai išjojo ir kvailį su prasta kumele kartu pasiėmė. Kvailys kiek pajojęs sustojo ir pasišaukė juodą arklį. Persirengęs gražiais rūbais, nujojo prie kalno, bet tik trečdalį sugebėjo įveikti. Kitą dieną su bėru žirgu užjojo iki pusės kalno, o trečią dieną su šyviu pas karalaitę užjojo. Karalaitė jam ant šlaunies geležimi išdegino ženklą, nes kvailys kiekvieną kartą greitai nuo kalno pasišalindavo. Karaliaus pasiuntiniai paženklinto jaunikio ilgai ieškojo, o kai surado, kvailį su karalaite apvesdino. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 530, Karalaitė ant stiklo kalno, [245; 85] MOKSLINIS KOMENTARAS AT 530 populiari pasaka apie karalaitę ant stiklo kalno. Tyrinėjo I. Boberg (1928). AT ir kitų katalogų duomenimis, jos variantų užrašyta: iš latvių 421, estų 33, lyvių 5, suomių 208, švedų ir Suomijos švedų 31, norvegų 20, danų 41, airių 56, prancūzų 3, flamandų 1, vokiečių 56, rumunų 21, vengrų 50, čekų 12, slovėnų 2, serbų ir kroatų 18, lenkų 48, baltarusių 18, ukrainiečių 40, rusų 60, turkų 11, indų 8 ir kt. Iš lietuvių užrašyta 332 šio tipo variantai. Iš jų tik 59 sujungti su kitais tipais. PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
