|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 2 62-23 Pasaka AT 1535 Apie tris brolius, du protingu, o trečią kvailį PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 2 tomas ANOTACIJA: Mirdamas neturtingas tėvas trims sūnums, kurių du buvo turtingi, o trečias kvailas, paliko trobą ir kiekvienam po tvartelį su atskiromis durimis. Tėvas liepė šiltą dieną tas duris palikti atviras. Kai taip padarė, pas protingus brolius priėjo daug gyvulių ir jie praturtėjo, o pas kvailį teatėjo ožka. Kvailys padarė spąstus su kartuvėmis ir paspendė ant kelio. Radęs pasikorusią moterį, iš brolių pasiskolino žirgą ir vežimą, negyvėlei įdavė ožkos sūrių ir išvažiavo į miestelį. Privažiavęs tiltą, vežimą skersai kelio paliko, o pats pasislėpė. Ponas negalėjo keliu pravažiuoti ir nekalbančiai moteriškei davė per ausį. Kai toji nukrito, kvailys pribėgo ir poną apkaltino žmogžudyste ponas už tylėjimą gerai sumokėjo. Grįžęs namo papjovė ožką, nulupo odą ir kitą dieną su mėsa, oda, keliais sūriais ir negyvėle vėl miestan išvažiavo. Prie tilto vežimą vėl skersai kelio paliko, o pats pasislėpė. Kitas ponas, pravažiuoti negalėdamas, vėl šėrė moteriškei į ausį. Kvailys ėmė rėkti, kad tas jo žmoną užmušęs ponas už tylą ožkos odą pripylė pinigų. Broliams kvailys paaiškino brangiai mėsą pardavęs. Protingieji broliai taip pat papjovė gyvulius ir išvežė parduoti, bet grįžo namo nieko nepešę. Supykę įkišo kvailį į maišą ir išnešė paskandinti, tik pakeliui užsuko į karčemą dėl drąsos. Tuo tarpu kvailys išgirdo žydą poteriaujant ir ėmė rėkti, jog jis nemokantis nei rašyti, nei skaityti, bet jį norintys žydų karaliumi padaryti. Žydas su kvailiu apsikeitė vietomis ir buvo paskandintas, o kvailys su žydo prekėmis grįžo namo. Kvailys broliams pasaaiškino viską iš upės parsivežęs protingieji broliai šoko į upę ir nuskendo. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | BUITINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1535, Turtuolis ir vargšas, [303; 182] MOKSLINIS KOMENTARAS Pasaka apie išdaigininką ir nevykusius pamėgdžiojimus, AT ir kitų katalogų duomenimis, daugelyje Europos tautų yra populiari. Jos variantų užrašyta iš latvių 164, estų 57, suomių 172, Suomijos švedų 27, švedų 53, norvegų 27, airių 401, prancūzų 92, olandų 11, flamandų 29, vokiečių 89, vengrų 12, čekų 15, slovėnų 18, serbų ir kroatų 25, baltarusių 20, ukrainiečių 29, rusų 73 ir dar keliolikos kitų tautų. Toks siužetas, pasak W. Liungmano, Europoje žinomas nuo XXI a., o rytuose atskiri motyvai sutinkami keliais šimtmečiais seniau. Ją tyrė S. Mülleris (1934) ir kt. Lietuvoje šios pasakos užrašyti 509 variantai! PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
