|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 2 65-24 Pasaka AT 889 Apie klebono skerdžių PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 2 tomas ANOTACIJA: Kartą klebonas, kurio skerdžius buvo labai teisingas, nuvažiavo paviešėti pas kitus ponus ir susiderėjo, kad jo piemuo iš visų teisingiausias. Buvo nutarta nusiųsti mergą, kad ji iš klebono skerdžiaus avį išprašytų. Skerdžius jai avį atidavė, o vakare nebeišmano, kaip pasakyti klebonui, kur gyvulį padėjęs. Ismeigė į žemę mietą, užmovė ant jo kepurę ir eina keliais aplink tą mietą, kalbą su klebonu vaizduodamasis: norėjo meluoti, jog avis į balą įkritusi, po to, kad vilkai suėdę. Galiausiai nusprendė pasakyti tiesą ir, užsidėjęs kepurę ant galvos, grįžo ir prisipažino avį su merga pragrajijęs klebonas laimėjo daug pinigų. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | NOVELINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 889, Nemeluojantis tarnas, [14; 1] MOKSLINIS KOMENTARAS Novelinė pasaka apie nemokantį meluoti tarną, kurios rankraštis lotynų kalba turimas jau iš XIII amžiaus, nors ir paplitus ir buvo ne kartą vaidinama, nėra labai populiari. AT ir kitų katalogų duomenimis, jos užrašyta variantų iš: latvių 6, švedų 4, danų 15, airių 20, prancūzų 4, ispanų 6, katalonų, italų 3, vengrų 2, ukrainiečių 7, rusų 3, baltarusių 1, graikų 1, prancūziškai 5 ir ispaniškai kalbančių amerikiečių 3. Lietuvių tautosakoje užrašyta 15 jos variantų. PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
