|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 2 68-26 Pasaka AT 1525A+1737+1535 Apie brolį vagį PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 2 tomas ANOTACIJA: Trys pono sūnūs pabaigė mokslus. Pirmas sūnus pasakė norįs būti kunigu, antras daktaru, o trečias vagimi. Tėvas supyko ir vogti panorusį sūnų išvarė iš namų. Nuėjęs į rūmus, vagis suderėjo pavogsiąs gražiausią karaliaus žirgą: jei pavyksią, karalius sumokėsiąs, o jei ne galvą nukirsiąs. Vagis pasiskolino palaikę kumelę, vežimą, prisikrovė degtinės ir, pradėjęs rėkauti, įvažiavo į griovį. Žirgą saugoję kareiviai nuėjo padėti. Už tai vagis jiems atsidėkojo degtine, o kai girti kareiviai užmigo, pavogė žirgą karalius vagiui turėjo sumokėti. Tada karalius liepė pavogti pietus, kuriuos kitą dieną su svečiais valgysiąs. Vagis prisipirko vėžių, prie jų pritaisė degančius žibintus ir paleido ropoti į kalną. Ponai, keistas švieseles pamatę, pakilo nuo stalo jų pažiūrėti vagis pavogė pietus. Tada karalius liepė pavogti žmonos žiedą nuo piršto. Vagis pasidarė žmogaus pavidalo lėlę ir ją prikišo prie karaliaus miegamojo lango. Karalius šovė ir pamanė nušovęs vagį. Kai nuėjo negyvėlį paslėpti, vagis pavogė žiedą. Po to karalius paprašė pavogti visus kunigo pinigus. Vagis apsirengė angelu ir bažnyčioje buvusiam elgetai liepė perduoti kunigui ir jo šeimininkei, kad tie sudėtų visus pinigus į maišą, nes angelas kunigą į dangų gyvą nunešiąs. Paėmęs pinigus, vagis liepė kunigui į maišą įlįsti ir dėjosi jį į dangų nešantis nunešė į tvartą ir paliko. Karalius panoro atsikratyti vagimi ir liepė tarnams jį įkišus į maišą paskandinti. Pakeliui tarnai užsuko į karčemą išgerti dėl drąsos, o vagis tuo tarpu pradėjo rėkauti nemokantis nei rašyti, nei skaityti, bet jį norintys žydų karaliumi paskirti. Pro šalį su prekėmis važiavęs žydas išlaisvino vagį ir pats į maišą įlindo. Karaliaus tarnai žydą paskandino, o vagis su žydo prekėmis nuėjo pas karalių ir pasakė viską parsinešęs iš vandens. Turtų užsigeidęs karalius įlindo į maišą ir buvo įmestas į upę. Karalienė, vyro nesulaukusi, ištekėjo už vagies. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | BUITINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1525 A, Gudrus vagis, [70; 214] TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1737, Kunigas nešamas į dangų, [13; 141] TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1535, Turtuolis ir vargšas, [303; 182] MOKSLINIS KOMENTARAS Pasaka Gudrus vagis (AT 1525A)labai paplitusi, žinoma daugiau kaip 30 tautų. Gausiai variantų užrašyta iš latvių (260), estų (39), suomių (235), vokiečių (29), serbų ir kroatų (25), rusų (58), baltarusių (21), ukrainiečių (16). Iš lietuvių užrašyta 240 variantų. Vientisų tik 70, kiti sujungti su kitomis versijomis ir tipais. Pasaka apie išdaigininką ir nevykusius pamėgdžiojimus (AT 1535), AT ir kitų katalogų duomenimis, daugelyje Europos tautų yra populiari. Jos variantų užrašyta iš latvių 164, estų 57, suomių 172, Suomijos švedų 27, švedų 53, norvegų 27, airių 401, prancūzų 92, olandų 11, flamandų 29, vokiečių 89, vengrų 12, čekų 15, slovėnų 18, serbų ir kroatų 25, baltarusių 20, ukrainiečių 29, rusų 73 ir dar keliolikos kitų tautų. Toks siužetas, pasak W. Liungmano, Europoje žinomas nuo XXI a., o rytuose atskiri motyvai sutinkami keliais šimtmečiais seniau. Ją tyrė S. Mülleris (1934) ir kt. Lietuvoje šios pasakos užrašyti 509 variantai! AT 1737 plačiai žinoma juokų pasaka apie kunigą, maiše keliaujantį į dangų. Katalogų duomenimis, jos variantų gausiai užrašyta iš: latvių 111, estų 11, suomių 26, rusų 16, ukrainiečių 11, čekų 10, graikų 12. Po keletą variantų užrašyta iš keliolikos tautų Europoje ir už jos ribų. Ankstyvieji pasakos užrašymai iš X XV a. Iš lietuvių užrašyta 154 variantai. PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
