|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 2 76-29 Sakmė Vagilius, vėžys ir Dievas PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 2 tomas ANOTACIJA: Vėžys, mandriausias iš visų Dievo sutvertų žvėrių, dirbo malūnininku (melnyku). Kiek padirbęs, jis ėmė vogti, bet vis būdavo sugaunamas. Tada vėžys Dievo paprašė perkelti akis į užpakalį, nes nematantis, kaip su svetimu daiktu būna nutveriamas. Dievas įdėjo akis į užpakalį, bet vėžys vėl ėmė skųstis ir paprašė poros akių priekyje ir poros užpakalyje. Dievas tokio noro nepatenkino. Tada vėžys supyko ir perkėlė savo malūną į upę, tačiau upė patvino, sugriovė malūną ir vėžiui liko tik girnos. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | SAKMĖS | ETIOLOGINĖS SAKMĖS MOKSLINIS KOMENTARAS Etiologinė sakmė apie vėžio akis žinoma suomių, lyvių, vokiečių ir kitų tautų. Lietuvių tautosakoje ji gana populiari, jos užrašyta 108 variantai. Skelbiamas tekstas sietinas su AT 250A. PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
