Knygadvarios objektas

PAVADINIMAS: BsTB 3 151-75 Pasaka AT 530 – Apė durnių, kurs pasiliko karaliaus žentu

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas

ANOTACIJA: Ūkininkas turėjo tris sūnus. Du buvo protingi, o trečias kvailas. Davė tėvas kiekvienam po arklidę, dviem po gerą arklį, o trečiam – utelių suėstą kumelę. Ūkininkas buvo pasėjęs avižų, bet kažkas jas vis ėsdavo. Ėjo protingieji naktį saugoti. Atlėkė trys žirgai, kurio vieno kaktoj žvaigždė, antro – mėnuo, trečio – saulė ir ėda avižas. Gaudė broliai, bet nesugavo. Kitą naktį prašo leisti eiti saugoti kvailys. Tas nuėjęs pagavo žirgą su žvaigžde kaktoj ir parsivedė į savo arklidę. Kitą naktį eina gudrieji, atbėgo tik du žirgai, bet nepagavo. Paskui vėl prašėsi eiti kvailys, pagavo antrą žirgą, o dar vėliau ir trečią. Netrukus karalius pastatė stiklinį kalną, ant jo pasodino dukterį ir pažadėjo atiduoti ją tam, kas užlips ant kalno, pabučiuos ją ir gaus žiedą. Gudrieji broliai išsiruošė joti, prašėsi ir trečiasis, bet jam neleido. Tuomet jis nuėjo į arklidę, o žirgas su žvaigžde kaktoj liepė jam pažiūrėti į ausį. Ten buvo gražūs drabužiai. Brolis apsirengė ir išjojo – jam pavyko užjoti iki trečdalio kalno. Kitą kartą žirgu, kurio kaktoj mėnulis, užjojo iki pusės kalno, o su trečiuoju užjojo į kalno viršūnę. Ten karaliaus duktė jam nepastebint ant kaktos paliko ženklą. Kvailys grįžo ir toliau sau gyveno, o karalius nežino, kas jo žentas. Karalius sukvietė visus vyrus ir ieškojo ženklo, bet nerado. Kai trečią kartą sukvietė visus kvailus, luošus, kuprotus, turėjo eiti ir trečiasis brolis. Atgabenus pas karalių visi pamatė ženklą ir liko jis karaliaus žentu.

TURINYS:
Teksto 1997 m. redakcija

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:

SUKŪRIMO APLINKYBĖS:

OBJEKTAS SAUGOMAS:

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS

TIPOLOGIJA:    PASAKA: AT 530, Karalaitė ant stiklo kalno, [245; 85]

MOKSLINIS KOMENTARAS AT 530 – populiari pasaka apie karalaitę ant stiklo kalno. Tyrinėjo I. Boberg (1928). AT ir kitų katalogų duomenimis, jos variantų užrašyta: iš latvių – 421, estų – 33, lyvių – 5, suomių – 208, švedų ir Suomijos švedų – 31, norvegų – 20, danų – 41, airių – 56, prancūzų – 3, fla¬mandų– 1, vokiečių – 56, rumunų – 21, vengrų – 50, čekų – 12, slovėnų – 2, serbų ir kroatų – 18, lenkų – 48, baltarusių – 18, ukrainiečių – 40, rusų – 60, turkų – 11, indų – 8 ir kt. Iš lietuvių užrašyta 332 šio tipo variantai. Iš jų tik 59 sujungti su kitais tipais.

PASTABOS:

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:

INTERNETO NUORODOS:

Spausdinti

Atgal