Knygadvarios objektas

PAVADINIMAS: BsTB 3 155-76 Pasaka AT 566 – Apė žydų karalių ir kaip viens bernas karaliaus dukterį vedė

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas

ANOTACIJA: Žydai sugalvojo, kad jų karalius bus rabinas, kuris suvalgys vištą, dedančią du kiaušinius per dieną. Išėjo ieškoti tokios vištos. Vienas žydas rado, nupirko ir parnešė kepti. Žydams išėjus poteriauti, bernas paėmė vištą ir išsinešė laukan valgyti, bet ji ėmė ir prilipo prie šlaunies. Bijodamas žydo, išėjo iš tų namų. Apsinakvojo pas vieną ūkininką. Jam atsikėlus tarnaitė rado pinigų. Bernas paskui suprato, kad jie atsiranda dėl tos vištos. Tuomet ėjo toliau ir pas vieną karalių apsistojo už tarną. Karalius turėjo tris dukteris, o vyriausioji labai mėgo kortuoti. Dažnai kortuodavo su tuo bernu, bet tas vis laimėdavo. Toji klausinėjo, dėl ko jam vis sekasi, ir tas prisipažino, kad jo laimė – ta prikibusi višta. Bernui užmigus ji nupjovė vištą ir jam nebesisekė kortuoti. Išėjęs sode vaikščiojo ir verkė. Tuomet priėjęs senukas davė jam pinigų krepšelį su dviem auksinais ir bernui vėl pradėjo sektis. Vyresnioji duktė vėl iškvotė berną ir pavogė jo krepšelį. Tuomet jis išėjo į girią. Ten rado gražių obuolių, kurių suvalgius išdygo ragai. Paėjęs toliau rado šaltinį ir ištroškęs atsigėrė, tuomet prapuolė ir ragai. Jis pasiėmė tris obuolius ir pardavė trims karaliaus dukterims, kurios jo nepažino. Joms išdygo ragai ir niekas negalėjo jų išgydyti. Paskui tas bernas apsiėmė išgydyti ir davė gerti šaltinio vandens, tik prieš tai atsiėmė iš vyriausiosios pavogtus daiktus. Galiausiai bernas tapo karaliaus žentu – gavo į žmonas jauniausiąją dukterį.

TURINYS:
Teksto 1997 m. redakcija

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:

SUKŪRIMO APLINKYBĖS:

OBJEKTAS SAUGOMAS:

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS

TIPOLOGIJA:    PASAKA: AT 566, Ragai (fortŪnatas), [96; 60]

MOKSLINIS KOMENTARAS Stebuklų pasaka „Trys magiški daiktai ir stebuklingi vaisiai“ (AT 566), katalogų duomenimis, gausiai užrašyta iš latvių (55 var.), estų (23), suomių (80), švedų (14), danų (25), airių (85), prancūzų (27), vokiečių (23), rusų (45), ukrainiečių (17), baltarusių (11), graikų (16), turkų (17). Po vieną ar kelis variantus užrašyta dar iš keliolikos tautų. Iš lietuvių užrašyta 180 variantų. Pagal šią pasaką apie 1440 m. sukurtas romanas „Fortunatus“ (išsp. 1509). Vėliau buvo daug kartų literatūriškai apdirbta, skelbta liaudies knygelėse. O atskiri fragmentai, motyvai aptinkami jau Apulėjaus kūryboje (II a.), kinų Fupitako (IV a.) ir indų „Sukasaptati“ rinkiniuose (W. Liungmanas).

PASTABOS:

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:

INTERNETO NUORODOS:

Spausdinti

Atgal