|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 2 81-33 Pasaka AT 402 Vandeninkas ir Vandeninkė PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 2 tomas ANOTACIJA: Mirdamas tėvas trims sūnums liepė praėjus keturioms savaitėms po jo mirties pasiimti lazdas (lendres) ir eiti vieškeliu tol, kol pamatys tris mergas, o tada lendres mesti ant kieno galvos lazda nukrisianti, tą merginą ir reikėsią vesti. Dviejų brolių lendrės užkrito ant merginų, o trečiojo brolio ant varlės. Tas varlę parsinešė namo ir įsidėjo į pirštinę. Jam pradėjo gerai sektis ūkyje, bet vyras liūdėjo, nes geidė tikros žmonos. Kartą brolių uošviai surengė balių. Varlė prašneko ir liepė vyrui važiuoti baliun, o svečiams sakyti, kad ir ji tuoj atvažiuosianti. Kai vyras pamatė su šešiais arkliais atvykusią gražuolę, parbėgę namo sudegino varlės išnarą ir sugrįžo į balių. Žmona, varlės išnaros neberadusi, paaiškino, kad ją motina dar negimusią 25 metams varle būti prakeikusi ir pasakiusi, kad jai buvo likę tik paskutinius prakeiksmo metus atkentėti. Tada žmona varle amžiams pavirtusi ir nušokavusi į upę. Vyrui iš apmaudo protas pasimaišęs ir jis toje pat upėje nusiskandinęs. Vyresnieji broliai jaunesniausiąjį brolį ir jo žmoną Vandeninku ir Vandeninke praminę. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 402, Varlė (pelė) nuotaka, [109; 7] MOKSLINIS KOMENTARAS Pasaka, kaip varlė (pelė, katė ir kt.) virsta gražia nuotaka, žinoma daugeliui tautų. Iš latvių užrašyta 125 variantai, iš suomių 103, Suomijos švedų 10, estų 16, prancūzų 31, airių 38, švedų 41, danų 55, vokiečių 96, italų 40, čekų 12, slovėnų 13, lenkų 16, rusų 33, ukrainiečių 15. Be to, mažiau negu po 10 variantų užrašyta iš baltarusių, serbų ir kroatų, graikų, turkų, rumunų, ispanų, kataloniečių, lyvių ir kt. Iš lietuvių užrašyta 97 variantai. Tik 8 iš jų sujungti su kitais tipais. W. Liungmano teigimu, šis pasakos tipas, labiausiai paplitęs Europoje (vakarinės dalies variantuose veikia katė, šiaurinės pelė), vis dėlto turi orientališkų bruožų. Jis galėjęs atsirasti helenistiniu ar ankstyvuoju bizantiniu laikotarpiu. Vienas iš ankstyvųjų užrašymų rinkinyje Tūkstantis ir viena naktis, tik čia veikia fėjų karalienė. Skelbiamas variantas užbaigtas sakmiškai, pabaigos motyvas netradiciškas. Ar ne užrašytojo įterptas? PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
