|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 2 84-34 Sakmė Vilktakis, arba kelio dievaitis PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 2 tomas ANOTACIJA: Vienas šeimininkas (gaspadorius) buvo vilktakis ir kiekvieną rytą devintą valandą turėdavo pasiversti vilku. Kartą jis vežė šieną su samdyta mergina ir, kai atėjo laikas pasiversti vilku, jai liepė pailsėti, o pats nuėjo į mišką. Po kurio laiko pas merginą atbėgo vilkas ir ji gindamasi jam sužeidė antakį. Kai šeimininkas grįžo prie vežimo, jo antakis taip pat buvo kruvinas. Mergina apie tai papasakojo bernui. Kitą dieną tas pasekė šeimininką ir pamatė, kaip jis perlenkė šakelę, įsmeigė į žemę, perlindo per ją ir pavirto vilku. Bernas pakartojo šeimininko veiksmus ir taip pat pavirto vilku, tik po to niekaip žmogumi atvirsti nebegalėjo. Po metų šeimininkas jį sugavo ir vėl žmogum atvertęs apibarė, kad žmogus turėtų būti žmogumi, o jis pats esą vilktakiu jau gimęs. Kai vilktakis mirė ir jį pašarvojo, pamatė, kad jis turi uodegos galą. Žmonės kalbėdavę, kad vilką susitikti laimė, o minėtą vilktakį net vadinę kelio dievaičiu. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | SAKMĖS | MITOLOGINĖS SAKMĖS MOKSLINIS KOMENTARAS Vilktakių tema nėra labai dažna lietuvių tautosakoje. Šios rūšies sakmių užrašyta 40 tekstų. Skelbiamame tekste, kaip ir Nr. 33, B. Kerbelytės nuomone, jaučiami E. Veckenstedto pramanytų dalykų atgarsiai, kaip antai kelio dievaitis, Vandeninkas, Vandeninkė (žr. Pasakos, sakmės, oracijos. Surinko Mečislovas Davainis-Silvestraitis. V., 1973, p. 388). PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
