|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 2 95-40 Sakmė Rūstabedaks ir Rūstybė PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 2 tomas ANOTACIJA: Vienas turtingas ūkininkas buvo labai piktas. Pas jį ilgai tarnavo gudrus bernas, kuris perprasdavo kiekvieną pono mintį. Kai šeimininkas (gaspadorius) apsirgo ir jautė, kad tuoj mirs, iškasė jaujoje duobę, supylė pinigus ir gyvam ožiukui odą nulupo, sakydamas, kad ir tuos pinigus kasiantis žmogus taip bliautų. Bernas visa tai matė ir dar spėjo pasiimti pinigų, kol ponas viską per kelis kartus sunešė. Kai ūkininkas mirė, po kiek laiko bernas vedė našlę ir tapo tų namų šeimininku. Netoli buvusiame dvare gyveno nedoras urėdas. Bernas jam pasakė prie savo jaujos matęs degančius pinigus. Urėdas sukvietė žmones ir liepė kasti, bet žmonės jam tai liepė daryti pačiam, nes tik taip jam vienam pinigai atiteksiantys. Kiek pakasęs urėdas ėmė bliauti, o jo oda paraudonavo velniai ją lupo ant pinigų. Dar devynis sykius subliovęs jis nuskambėjo su visais pinigais į žemėje atsivėrusią duobę. Toje vietoje po to liko gili duobė, kurią žmonės praminė Rūstybe, o tų namų šeimininką, t.y. sūnų Rūstabėdoku. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | SAKMĖS | MITOLOGINĖS SAKMĖS MOKSLINIS KOMENTARAS Mitinė sakmė apie lobius. Rūstabedaks įterptas iš E. Veckenstedto veikalo (žr. Pasakos, sakmės, oracijos, p. 383). PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
