Knygadvarios objektas
Knygadvaris


PAVADINIMAS: BsTB 3 169-82 Pasaka AT 935 – Apė vieną girtuoklį, kursai karalium tapo

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas

ANOTACIJA: Ponas turėjo vienturtį sūnų. Jis paaugęs išdyko, iš tėvo vogė pinigus. Tėvas nebežinojo, ką su juo daryti, davė jam kelis tūkstančius ir išvarė. Ėjo sūnus per miestus ir leido visur pinigus. Paskui persikėlė per marias ir tenai jį paėmė į kariuomenę. Beeinantį sargybą karaliaus dvare, jį nusižiūrėjo karaliaus duktė. Ji paprašė karaliaus, kad pakeltų vyresniuoju. Karalius taip ir padarė. Tada karalaitei gražuolis ėmė dar labiau patikti. Karalius pakėlė jį iki kapitono, o vėliau ir iki generolo. Paskui jis tapo ir karaliaus žentu, o, tam mirus, liko karaliauti. Kartą jis sugalvojo aplankyti savo tėvus. Žmona nenorėjo jo leisti, bet karalius pasiėmė pinigų ir išjojo, pažadėjęs iš kiekvienos nakvynės vietos siųsti po laišką. Keliaudamas karalius nusiuntė porą laiškų, kol prijojo girioje gražų dvarą, kuriame apsistojo. Vidurnaktį atėję žmogžudžiai išžudė kariauną, o patį karalių nusprendė pasmeigti ant geležinės tvoros smaigų. Išnešę nuogą karalių metė ant tvoros, bet pakilo vėjas ir karalius nukrito už tvoros. Girioje gyvenę du atsiskyrėliai davė karaliui marškinius ir suplyšusią rudinę. Kitą rytą karalius grįžo pas tėvus, kurie pamatę jį pagalvojo, kad tas pragėrė visus pinigus. Tėvas nenorėjo sūnaus priimti, bet motinai pagailo, todėl pasiuntė jį avių ganyti. Tėvai netikėjo sūnaus pasakojimais, kad jis esą karalius. O karalienė, nesulaukusi vyro, išvažiavo jo ieškoti. Iš pradžių važiavo pagal laiškus, o kai prijojo dvarą girioje, nujautė kažką negero ir liepė savo kariuomenei naktį nemiegoti. Todėl kai užpuolė žudikai, kariuomenė buvo pasiruošusi ir juos išžudė. Karalienė rado savo vyro drabužius, pagalvojo, kad jos vyras jau nužudytas, bet nusprendė aplankyti jo tėvus. Ten karalienė sutiko piemenį, ganantį avis ir atpažino, kad tai jos vyras. Paskui, nupraustą ir karališkai aprengtą atpažino ir kariuomenė.

TURINYS:
Teksto 1997 m. redakcija Visatekstė

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:

SUKŪRIMO APLINKYBĖS:

OBJEKTAS SAUGOMAS:

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | NOVELINĖS PASAKOS

TIPOLOGIJA:    PASAKA: AT 935, Išlaidus sūnus, [29; 23]

MOKSLINIS KOMENTARAS Novelinė pasaka „Išlaidus sūnus“ nedaug kur yra populiari. Tik iš suomių (39), vokiečių (22), čekų (11) užrašyta kiek daugiau variantų, o iš estų, Suomijos švedų, danų, škotų, airių, prancūzų, austrų, vengrų, slovėnų, serbų ir kroatų, rusų (880*), ukrainiečių (880*) ir kitų šalių – tik po vieną ar kelis variantus. Iš lietuvių užrašyta 52 variantai. Tarp jų – 29 vientisi, 23 – sujungti su kitais tipais.

PASTABOS:

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:

INTERNETO NUORODOS:

Spausdinti

Atgal