|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 3 181-87 Pasaka AT 510B Kaip vienas karalius norėjo savo dukterį vestie PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas ANOTACIJA: Mirė vieno karaliaus žmona. Prieš mirtį pasakė, kad karalius vestų kitą tokią pat kaip ji. Karalius ieškojo, bet niekur tokios nerado. Tuomet nusprendė, kad turi vesti dukterį, nes ji panašiausia į mirusią karalienę. Duktė nuėjo prie motinos kapo ir verkia. Motina iš kapo patarė, kad duktė lieptų tėvui surasti tris suknias, vieną tokio gražumo kaip saulę, kitą kaip mėnesį, kitą kaip žvaigždę. Tėvas surado. Paskui motina liepė, kad padarytų karietą su žirgais ir kuri paskui sutilptų į riešuto kevalą. Paskui liepė padaryti miglų maišelį, pasiūtų pelių uodegų apsiaustą. Kai tėvas padarė ir tai, karalaitė išbėgo. Tėvas vijosi, bet kai duktė paleido miglas, jis nieko nebematė ir turėjo grįžti namo. Karalaitė atėjo į kitą karalystę ir ten karaliaus dvare įsidarbino tarnaite. Kartą karalaitis ruošėsi važiuoti į bažnyčią ir prašė vandens. Kai atnešė toji tarnaitė su pelių apsiaustu, jis išpylė vandenį. Kai tas išjojo, karalaitė apsirengė suknia gražia kaip žvaigždė ir iškeliavo į bažnyčią. Ten ji labai patiko karalaičiui. Kitą sekmadienį karalaitis vėl buvo bažnyčioj, toji karalaitė, pasipuošusi antra suknia, taip pat buvo. Trečią sekmadienį karalaitis vijosi karalaitę, bet nepavyko. O karalaitė, nespėjusi nusivilkti savo suknios, užsimetė apsiaustą ir ėmė triūsti. Karalaitis pažiūrėjo, ką apsivilkusi toji tarnaitė. Karalaitė viską prisipažino ir jie tuomet susituokė. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 510 B, Tėvas nori vesti dukterį, [66; 3] MOKSLINIS KOMENTARAS Labai paplitusi Pelenės pasakos versija. Pelenės pasakų ciklą tyrinėjo M. Cox (1893), A. B. Rooth (1951) ir kiti. Atskirų kūrinio motyvų, k. a. tėvo noras vesti dukterį, batų matavimas, žinomi tolimoje senovėje. Bet pati pasaka, linkstanti į novelinę, W. Liungmano nuomone, turėjo atsirasti viduramžiais. AT ir kitų katalogų duomenimis, daugiau varian¬tų užrašyta: iš latvių 153, švedų 46, prancūzų 26, vokiečių 27, vengrų 12, serbų ir kroatų 10, čekų 8, lenkų 15, baltarusių 9, ukrainiečių 12, rusų 20, graikų 16, turkų 35, indų 11 ir kt. Iš lietuvių užrašyta 82 variantai. Tik 5 variantai kontaminuoti, kiti vientisi. PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
