Knygadvarios objektas

PAVADINIMAS: BsTB 3 223-100 Pasaka AT 551 – Apė vieną karaliaus sūnų, kurs parnešė gyvojo ir gydančio vandens

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas

ANOTACIJA: Vienas karalius ant galvos turėjo šašų, kurių joks gydytojas negalėjo išgydyti. Gydytojai sugalvojo, kad to karaliaus sūnus turi atnešti gyvojo ir gydančio vandens, kuris išgydys karalių. Karalius turėjo tris sūnus, du protingus ir vieną kvailą. Protingiesiems davė gerus arklius, maisto ir pinigų, o kvailajam tik utėlių suėstą kumelę ir duonos kampą su sūriu. Prijoję kryžkelę, visi atsisėdo ant skirtingų kelių pietauti. Atbėgęs vilkas pasisveikino su visais, bet protingieji jį iš karto nuvarė nuo savęs, o kvailasis paprašytas davė pusę savo pietų ir leido papjauti savo kumelę. Tada vilkas liepė kvaileliui sėstis ant nugaros ir nunešė jį į kitą karalystę. Ten liepė nueiti į karalaitės kambarį ir nusikabinti nuo sienos du buteliukus su gydančiu ir gyvuoju vandeniu, tik turi spėti, kol visi miega. Vilkas užleido ant dvaro miegą ir kvailelis nuėjęs pasiėmė buteliukus su vandenim, bet dar išpildė savo norus su miegančia karalaite, pasiėmė jos karolius, žiedą, vieną batą ir paliko laiškelį, kas jis toks ir kad pavogė tuos daiktus. Nunešė vilkas jį atgal iki kryžkelės ir paliko miegoti. Atjoję broliai pripylė į jo buteliukus paprasto vandens, o sau gerąjį susipylė ir grįžę išgydė tėvą. Tėvas supykęs, kad norėjo jį apgauti su paprastu vandeniu, išvarė kvailelį. Jis nuėjo į kanceliariją, kur įsidarbino vežėju. Kartą vaitas pamatė, kad kvailelis gražiai rašo, ir padarė jį savo vyriausiuoju raštininku. O tai karalaitei gimė sūnus. Po šešerių metų vaikas užsinorėjo pamatyti savo tėvą, todėl karalaitė nusiuntė karaliui laišką, kad atsiųstų savo sūnų. Tas nežinojo, kur jo sūnus yra, todėl išsiuntinėjo laiškus po visą šalį, gavo ir tas vaitas, padavė kvaileliui ir tas grįžo namo. Bet karalius išsiuntė pirma tuos protinguosius sūnus. Karalaitė visą kelią išklojo gelumbe ir žiūri, kad pirmas joja šalia tos gelumbės. Supratusi, kad čia bus ne tas, paklausė jo, ką dar paėmė be vandens iš jos, tas atsakė, kad nieko, tai prirakino jį po vežimu. Tas pats ir su antruoju. O kvailelis jojo tiesiai per tą gelumbę ir atsakė, kad paėmė dar batą, žiedą ir karolius. Tada išleido protinguosius brolius iš po vežimo, nuvažiavo į jų karalystę apsilankyti, o grįžę pas karalaitę susituokė.

TURINYS:
Teksto 1997 m. redakcija

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:

SUKŪRIMO APLINKYBĖS:

OBJEKTAS SAUGOMAS:

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS

TIPOLOGIJA:    PASAKA: AT 551, Gydantis vanduo, [21; 6]

MOKSLINIS KOMENTARAS Pasaka apie sūnus, kurie ieško karaliui stebuklingų vaistų, žinoma daugelyje tautų. Atskiri motyvai siekia III tūkstantmetį pr. m. e., pvz., Gilgamešas ieško gyvybės vandens. O ankstyvieji pasakos užrašymai Europoje – iš XII–XIII a. AT ir kitų katalogų duomenimis, užrašyta: latvių – 137 variantai, suomių – 78, švedų – 20, danų – 28, airių – 70, vokiečių – 56, prancūzų – 13, čekų – 16, vengrų – 15, ukrainiečių – 14, rusų – 33, prancūzų kanadiečių – 37. Be to, po keletą variantų užrašyta iš baltarusių, lenkų ir dar keliolikos tautų. Tarp lietuvių pasakų turime užrašytus 27 šio tipo variantus. 5 iš jų sujungti su kitais tipais.

PASTABOS:

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:

INTERNETO NUORODOS:

Spausdinti

Atgal