Knygadvarios objektas

PAVADINIMAS: BsTB 3 227-101 Pasaka AT – +315 – Apė karaliaus sūnų ir varinį vilką

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas

ANOTACIJA: Vienas karalius turėjo sūnų. Kartą sūnus išėjo į sodą pasivaikščioti, kur jį sugriebė paukštis ir nunešė į salą mariose. Paleidęs ten pasakė, kad po trejų metų parneš jį pas tėvą. Bevaikščiodamas vaikinas rado butelį su boba viduje. Apsistojo pas ją, tvarkė jai namus. Po trejų metų boba atsilygindama už tarnystę davė jam krepšelį, tik neleido žiūrėti vidun. Bet vaikinas atidarė krepšelį ir iš jo iššoko trys arkliai – sidabrinis, auksinis ir deimantinis. Atbėgo iš miško varinis vilkas, tos bobos vaikas, ir pasiūlė suvaryti atgal arklius, jei vaikinas pasirašys, kad nesituoks iki gyvos galvos. Vaikinas krauju pasirašė ir vilkas suvarė arklius atgal. Paukštis parnešė vaikiną namo, ten visi labai džiaugėsi ir nusprendė, kad jam jau laikas vesti. Nuo vilko apsiginti pastatė sargybą per dvylika mylių ir iškėlė vestuves. Kai atbėgo vilkas, šaudė į jį iš visų pusių, bet kulkos jo neveikė. Vaikinas pabėgo per langą ir jojo visą dieną, kol prijojo trobelę. Ten gyvenanti boba leido pernakvoti iki kol sulos jos kalaitė, tai reikš, kad vilkas jau už devynių mylių. Vilkas neradęs dvare vaikino, vijosi. Kai jau buvo už devynių mylių, sulojo tos bobos kalaitė ir išjojo vaikinas toliau, kol prijojo kitą trobelę. Ten pernakvojo, kol sulojo kalaitė – vilkas jau už šešių mylių. Trečioje trobelėje kalaitė sulojo, kai vilkas buvo už trijų mylių. Boba davė du kamuoliukus, sakydama, kad kai prijos tiltą, paliktų ten arklį, nes tas užmigs, o pats perėjęs tą tiltą mestų kamuoliukus. Prijojęs tiltą labai užsimanė miego, bet šiaip taip perėjo, palikęs miegantį arklį, metė kamuoliukus ir tie apvirto į du baltus kurtus. Toliau ėjo pėsčias, kol priėjo trobelę su pana, vilkas irgi jau buvo ten pasislėpęs, norėjo jį ėsti, bet bijojo kurtų. Pana paprašė, kad jis nueitų į malūną ir atneštų pyragų, nes ji labai serga. Vaikinas nuėjęs paėmė pyragus, bet kai išėjo, durys užsidarė ir liko jo kurtai malūne. Atskrido baltas balandis ir davė jam dūdelę. Jis liepė vaikinui prašyti vilko leisti išsimaudyti, o po to dar pagroti įsilipus į liepą prie tvenkinio. Parėjęs taip ir padarė. Pučiant dūdelę kurtai išdraskė duris ir atlėkę sudraskė vilką ir tą paną, vilko seserį. O pats karaliūnas grįžo namo ir antrą kartą iškėlė vestuvių puotą.

TURINYS:
Teksto 1997 m. redakcija

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:

SUKŪRIMO APLINKYBĖS:

OBJEKTAS SAUGOMAS:

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS

TIPOLOGIJA:    PASAKA: AT 315, Nedora sesuo, [120; 95]

MOKSLINIS KOMENTARAS Skelbiamo teksto pradžia šiek tiek primena stebuklų pasakas apie įgyjamą nepaprastą daiktą (pvz., dėžutę su arkliais), tęsinys – sulaužytas pažadas ir persekiojimas – taip pat būdingas ne vienam siužetui. Pabaigoje – dalis iš AT 315 tipo. AT 315 – tai pasaka „Negailestinga sesuo“. AT ir kitų katalogų duomenimis, latvių užrašyta 181 variantas, estų – 20, suomių – 89, airių – 36, prancūzų – 8, rumunų – 7, vengrų – 12, čekų – 10, slovė¬nų – 6, serbų ir kroatų – 5, lenkų – 10, baltarusių – 26, ukrainiečių – 35, rusų – 67, graikų – 48, indų – 8 ir kt. Lietuvių variantų užrašyta 226. Iš jų 85 jungiami su kitais tipais.

PASTABOS:

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:

INTERNETO NUORODOS:

Spausdinti

Atgal