|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 3 235-106 Pasaka AT 1541 + 1384 + 1540A* + 1528 Kaip vienas žmogus poną prigavo PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas ANOTACIJA: Žmogelis turėjo trisdešimt rublių. Už juos pradėjo pirkti kiaules, kurias paskersdavo ir parduodavo. Pripirko daug kiaulių, namuose jau daugybė mėsos, o jo žmona nelabai protinga buvo, klausia, kur jie dės tiek mėsos. Vyras atsakė, kad ateis gražus pavasaris ir suės. Kartą žmogelis kažkur išėjęs buvo ir atėjo pas juos kareivis raudonais antpečiais mėsos nusipirkti. Žmona pagalvojo, kad čia tas gražusis pavasaris atėjo ir atidavė jam visą mėsą. Grįžęs žmogelis ir sužinojęs, ką žmona padarė, nusprendė išeiti į pasaulį, pasakęs, kad sugrįš, jei ras dar kvailesnę moterį. Eidamas priėjo dvarą, kurio kieme vaikščiojo kiaulė su devyniais paršeliais. Jis prie tos kiaulės visaip pradėjo lankstytis. Pamačiusi šeimininkė pasišaukė jį ir paklausė, ko jis nori iš tos kiaulės. Žmogelis atsakė, kad turi vaiką, bet kadangi yra labai neturtingas, tai prašo tą kiaulę jam kūma pabūti. Poniai pasirodė didelė garbė, kad jos kiaulę prašo kūma būti, tai pakinkė karietą, įsodino vežiką, įdėjo kiaulę su paršeliais ir paleido žmogelį važiuoti. Nujausdamas, kad ponas grįžęs gali vytis, žmogelis nuvažiavo į girią, viską paslėpė, o pats, pridirbęs kepurę, atsisėdo pakelėj laukti. Ponas grįžęs ir viską sužinojęs liepė nieko neįleisti į dvarą, o pats šokęs ant arklio ėmė vytis. Pamatęs sėdintįjį pakelėj, paklausė, ar nematęs vagies. Žmogelis atsakė, kad matė, kaip nuvažiavo į girią, bet ponas neras, o jis pats negali vytis, nes laiko paukštelį po kepure. Ponas davė žmogeliui penkis rublius, kepurę, savo arklį, o pats sėdo saugoti kepurę. Žmogelis nujojo iki vežimo, prisikabino arklį ir parvažiavo namo. Ponui nusibodo laikyti kepurę, pažiūrėjęs kas po ja suprato, kad jį tas pats vagis apgavo, bet neliko jam ką daryti, tai parėjo pėsčias namo, o ten jo sargybiniai lazdom prilupo. Žmonai ponas neprisipažino, kad jį dar labiau apgavo, pasakė, kad padovanojo tiems žmonėms dar ir arklį savo. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | BUITINĖS PASAKOS MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1541, Taupoma ilgai žiemai, [23; 75] TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1540 A*, Kiaulė kviečiama į vestuves, [7; 69] TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1384, Vyras ieško kvailesnių už savo žmoną, [0; 108] TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1528, Paukščiukas po skrybėle, [20; 120] MOKSLINIS KOMENTARAS AT 1541 tipas pasaka apie mėsos taupymą ilgai žiemai (pava¬sariui) atskirose šalyse labai populiari. Iš latvių užrašyta 110 var., iš suomių 52, švedų 25, airių 131, prancūzų 14, vokiečių 20, rusų 9, slovėnų 9, indų 9. Be to, po vieną ar kelis variantus užrašyta dar keliolikoje kitų tautų. Iš lietuvių 95 variantai. AT 1384 tipas pasaka apie kvailesnių moterų už savas paieškos pasaulyje taip pat gana populiari. Iš latvių užrašyta 46 var., iš estų 16, suomių 30, švedų 61, norvegų 12, airių 95, prancūzų 11, vokiečių 23, čekų 17, rusų 29, ukrainiečių 21. Be to, pavienių ar po keletą variantų žinoma ir kitų tautų pasakų lobynuose. Iš lietuvių užrašyta 103 variantai. AT 1540A* juokų pasaka apie kiaulių prašymą į svečius žinoma rusų (35 var.), ukrainiečių (9), baltarusių (6), latvių (15) ir lietuvių (77). AT 1528 juokų pasaka apie nesėkmingą apgaviko gaudymą žinoma latvių (27 var.), švedų (55), rusų (30), ukrainiečių (5), baltarusių (4) ir kitų tautų tautosakoje. Iš lietuvių užrašyta 142 variantai. PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
