|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 2 135-56 Pasaka AT 613 Apie Teisybę ir Neteisybę PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 2 tomas ANOTACIJA: Kartą ėjusios per pasaulį (svietą) Teisybė ir Neteisybė. Beeidamos išalkusios. Abi turėjusios po kepalėlį duonos. Neteisybei pasiūlius, pirmiausiai suvalgė pusę Teisybės duonos. Kitą kartą Neteisybė vėl pasiūlė pirmiausiai Teisybės duoną pabaigti. Kai vėl išalko, Neteisybė pasakė savo duona pasidalinsianti tik tada, jei Teisybė atiduosianti akį. Išalkusi Teisybė buvo alkana, todėl sutiko. Kitą kartą už duoną Neteisybė paprašė antros akies, bet Teisybei jau nieko nedavė paliko alkaną, aklą po mišką klaidžioti. Todėl likęs priežodis, kad esanti teisybė ant svieto, tik kad be akių. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 613, Du keleiviai, [121; 23] MOKSLINIS KOMENTARAS Stebuklų pasaka apie du keleivius, arba Teisybė ir Neteisybė, AT ir kitų katalogų duomenimis, užrašyta iš: latvių 133, estų 22, suomių 87, švedų ir Suomijos švedų 21, danų 37, prancūzų 30, flamandų 10, vokiečių 54, rumunų 16, vengrų 13, slovėnų 14, serbų ir kroatų 10, lenkų 25, rusų 31, ukrainiečių 33, baltarusių 15, graikų 12, turkų 21, indų 16. Be to, mažiau negu po 10 variantų dar užrašyta iš keliolikos kraštų. Iš lietuvių užrašyta 151 variantas. Iš jų 126 vientisi. Šį pasakos siužetą ir jo paplitimą tyrinėjo R. Th. Christiansenas monografijoje Du keleiviai (1916). Seniausias šios pasakos užrašymas yra tarp kinų Tripitakos legendų, išverstų iš sanskrito (710 m.). PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |