|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 2 141-60 Pasaka AT 210 Apė virkščią kibirkščią PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 2 tomas ANOTACIJA: Bėgo virkščia kibirkščia per mišką, susitiko lepšę. Lepšė jos paklausė, kur bėganti? Virkščia kibirkščia atsakė, kad į pragarą (peklą) sielų (dūšių) gelbėt. Lepšė ėmė bėgti drauge. Kartu bėgti taip pat prisijungė žiurkė, ežys, girnapusė ir giros kubilas. Pragare virkščia kibirkščia įlindo į ugniakurą, lepšė atsistojo po slenksčiu, žiurkė palindo po lova, girnapusė įsikėlė į palubį ties durim, giros kubilas įlindo į kertę, o ežys į giros kubilą. Velnias įėjo ir atsigulė į lovą. Kai išgirdo žiurkę krebždant, atsikėlė, pamanęs, kad nauja dūšia, ir nuėjo prie židinio ugnies įpūsti. Virkščia kibirkščia padegė velnio barzdą, ežys įdūrė, lepšė pargriovė, girnapusė davė per galvą ir užmušė. Taip jie daug velnių išmušė ir daug sielų išgelbėjo. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | PASAKOS APIE GYVŪNUS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 210, Gaidys, antis, yla ir girnapusė keliauja, [25] MOKSLINIS KOMENTARAS Šis pasakos tipas, šiek tiek panašus į AT 130, yra tyrinėtas A. Aarne (1913). Pasakų katalogų duomenimis, jo variantų kiek daugiau pasitaiko: latvių 22, švedų 9, airių 11, vokiečių 24, vengrų 10, indų 9 tautosakoje. O iš estų, lyvių, danų, prancūzų, olandų, valonų, slovėnų, serbų ir kroatų, turkų ir kt. užrašyta tik po vieną ar kelis variantus. Iš lietuvių užrašyta 27 variantai. Juose tikslai, dėl ko bėga žvėreliai, daiktai, yra įvairūs. Vieni avižų ar avių vogt, kiti kalėdoti, laimės ieškoti ar velnių baidyti. PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
