|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 2 150-66 Pasaka AT 670 Gaidžio pamokslas PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 2 tomas ANOTACIJA: Mirdamas tėvas sūnui pasakė, kad jei jis barstysiąs, duonos visada turėsiąs. Sūnus prisikepdavo duonos ir barstydavo į jūrą. Kai nusigyveno ir tik po kelis trupinėlius tegalėdavo įmesti, didžuvė jį prarijo ir nunešė žuvų karaliui. Žuvų karalius didžuvę subarė, kad ji už gerą piktu užmokanti ir liepė žmogų išmokyti ir paleisti. Didžuvė jį išmokė paukščių ir gyvulių kalbos, bet pasakė, kad kai tik jis apie tai kam nors prasitarsiąs, tuoj numirsiąs. Žmogus, ant pievos gulėdamas, pamatė lekiant varną su varniuku. Varniukas pasakė žmogui pilvą prakirsiąs, bet žmogus jį sugavo. Tada varnas pasakė, kad jei jis varniuką paleisiąs, jis parodysiantis pinigus. Žmogus varniuką paleido ir pasiėmė po akmeniu paslėptą auksą. Už tą rastą auksą nusipirko žemės ir gyveno. Kartą išgirdo jautį pūkšint, nes turintis sunkiai dirbanti. Ožys jam patarė dėtis sergančiu, kad dirbti nereiktų žmogus jaučio vietoje pakinkė ožį. Vakare ožys atsiduso ir pasakė, kad žmogus ruošiasi pjauti jautį, jei iki kitos dienos neišgis. Žmogus, tą kalbą girdėdamas, susijuokė. Žmona paprašė pasakyti, ko jis juokiasi. Vyras pasakė, kad jei pasakysiąs, numirsiąs. Žmona vis tiek neatlyžo. Tada vyras ėmė ruoštis laidotuvėms. Tai matydami, visi gyvūnai nuliūdo ir nustojo ėsti, tik gaidys toliau lesė ir šunims paaiškino, jog jam šeimininko negaila, nes tas esąs mulkis jis dvidešimt keturias pačias suvaldantis, o tas nei vienos negalintis suvaldyti. Tai išgirdęs, vyras ėmė vadelėmis mušti žmoną, esą dėl to tada juokėsi. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 670, Žmogus, supratęs žvėrių kalbą, [127; 10] MOKSLINIS KOMENTARAS AT ir kitų katalogų duomenimis, šis pasakos tipas yra žinomas iš: latvių 72, estų 22, suomių 74, airių 39, serbų ir kroatų 21, lenkų 21, ukrainiečių 25, baltarusių 9, rusų 11, indų 16 tautosakos. Po vieną ar kelis variantus užrašyta dar iš keliolikos tautų. Iš lietuvių užrašyta 139 variantai. Šią pasaką tyrinėję A. Aarne (1914) ir kiti ieško jos ištakų Indijoje. Atskiri jos epizodai aptinkami rinkinyje Tūkstantis ir viena naktis, o Europoje ši pasaka jau XII a. atsispindėjo raštijoje. PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
