|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 4 115-43 Pasaka AT 407B Apė velnią ir Apolioniją PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 4 tomas ANOTACIJA: Turtingas ūkininkas turėjo dukterį, vardu Apolionija. Kasnakt pas ją jaunikis ateidavo, ir taip dvylika metų. Kartą mergina pastebėjo, kad pas jos jaunikį viena koja arklio, o kita gaidžio. Supratusi, kad jis yra velnias, vakare duris užrišo škaplieriais, uždegė vaškinę žvakę. Negalėdamas pas ją įeiti, paeiliui numarino jos tėvą, motiną, o po to ir ją pačią. Prieš mirtį ji giminaičiams liepė jos karstą prakišti po slenksčiu ir palaidoti kryžkelėje. Ant jos kapo išaugo graži gėlė. Vienas karaliūnas važiuodamas pro šalį nusiskynė tą gėlę ir parsivežęs užkišo už veidrodžio. Kai kambaryje nieko nebūdavo, gėlė virsdavo mergina ir šukuodavosi plaukus prieš veidrodį. Sužinojęs tai karalius, tinklu liepė merginą pagauti. Tada panoro merginą vesti, ji sutiko, tik liepė tuoktis kryžkelėje. Bet karaliūnas jos nepaklausė ir vežėsi į bažnyčią. Šventoriuje pakilo vėtra ir nunešė merginą. Taip velnias pagaliau rado savo prarastą jaunąją ir ją pasiėmė. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 407 B, Velnio (numirėlio) meilužė, [1; 36] MOKSLINIS KOMENTARAS Ši stebuklų pasakų versija, AT ir kitų katalogų duomenimis, žinoma latviams užrašyta 7 variantai, vengrams 16, serbams ir kroatams 4, rusams 2, ukrainiečiams 6, baltarusiams 2. Iš lietuvių jos užrašyta 37 variantai. PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
