|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 4 121-47 Sakmė BlLPK 3277 Apė muzikantą ir velnių vakaruškas PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 4 tomas ANOTACIJA: Prie didelio dvaro gyveno ūkininkas ir turėjo sūnų muzikantą, kuris vestuvėse grodavo ir taip pinigų užsidirbdavo. Kartą jau sutemus jį grįžtantį sutiko ponaitis, kuris pakvietė pas save dvare pagriežti. Sūnus sutiko. Dvare pamatė vieną paną ir daugybę ponaičių. Pana kaskart vis su kitu ponaičiu šoko ir už kiekvieną šokį muzikantui mokėjo. Muzikantas šokdino ponaičius iki dvyliktos. Kai panoro eiti namo, jie įkalbėjo pas juos nakvoti ir, lovą pakloję, paguldė. Tačiau ryte atsibudęs pamatė, kad guli dvaro baloje ant kupsto, smuiką po galva pasidėjęs. O vietoj pinigų mėšlo ir skiedrų pilna kišenė. Tada tėvas jam pasakė, kad tą naktį dvare pasikorė jauniausioji panelė, nes ne ją, o vyresniąją atvažiavęs jaunikis išsirinko. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | SAKMĖS | MITOLOGINĖS SAKMĖS TIPOLOGIJA: BlLPK 3277 MOKSLINIS KOMENTARAS Sakmė apie muzikantą, grojantį pasikorėlės vestuvėse, gana paplitusi Lietuvoje. Tradicinė sakmė apie velnius. Pasakojimai apie kvietimą patarnauti (groti, siūti ir pan.) į dvarą, kuris rytą virsta bala, o pinigai arklio mėšlu, labai populiarūs, užrašyta keli šimtai tekstų, tarp jų tokių, kur praregėjusiam viena akim muzikantui velnias tą akį išduria, užrašyta 75. PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
