Knygadvarios objektas
Knygadvaris


PAVADINIMAS: BsTB 4 208-104 Pasaka AT 325 – Apė raganių račių ir jo mokintinį

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 4 tomas

ANOTACIJA: Žmogus turėjo tris sūnus, iš kurių vieną leido mokytis siuvėju, kitą – kalviu, o trečią – račiumi. Pirmieji išmoko amato, o trečiasis – vis dar ne. Jo mokytojas račius buvo raganius, mokėjęs pasiversti visokiais gyvūnais, to ir vaikiną išmokė. Grįžęs namo, sūnus pasivertė avinuku, kurį tėvas pardavė. Po to jis pasivertė eržilu, jaučiu ir tėvas jį vis račiui parduodavo, o vėl virtęs žmogumi namo grįždavo. Kai jis pasivertė kuiliu, tėvas jį vėl pardavė račiui, tik šį kartą pamiršo virvutę nuimti. Todėl račius jį po medžiu pakorė. Bet žmonės tai pamatę, atlaisvino virvę. Paleistas kuilys ėmė bėgti, račius – vytis. Tada jis pasivertė į zuikį, račius – į kurtą, vėliau į balandį. Mokinys tada pavirto vanagu ir sudraskė balandį. Taip ir baigėsi vaikino karas su raganium.

TURINYS:
Teksto 1998 m. redakcija Visatekstė

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:

SUKŪRIMO APLINKYBĖS:

OBJEKTAS SAUGOMAS:

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS

TIPOLOGIJA:    PASAKA: AT 325, Burtininkas ir jo mokinys, [151; 21]

MOKSLINIS KOMENTARAS Stebuklų pasaka „Burtininkas ir jo mokinys“ (AT 325) yra labai paplitusi. Nemaža variantų užrašyta iš latvių (138), estų (30), suomių (35), danų (46), airių (189), vokiečių (45), serbų ir kroatų (20), lenkų (24), rusų (45), ukrai¬niečių (20), graikų (19), turkų (36), indų (13). Po vieną ar kelis variantus užrašyta dar iš keliolikos tautų. Lietuvių turima 180 variantų. Tik 21 iš jų kontaminuoti. Ankstyvų šios pasakos pėdsakų, pasak W. Liungmano, atskleista antikinėje ir vėlesnėje raštijoje. Hesiodui priskiriama pasaka apie Heraklio kovą su Periklymenosu, Ovidijaus „Metamorfozės“, mongolų Siddhi-Kūr, persų Hesar Afsaneh, turkų Septynių išminčių versija ir t. t. O pats pasivertimų į įvairius gyvūnus motyvas, ypač pirmajame epizode, nuolat pasitaikantis pasivertimas į arklį leidžia manyti, kad pasaka negalėjo atsirasti anksčiau negu maždaug 2000 m. pr. Kr. ir sietina su hetitų bei gretimų kultūrų pasauliu.

PASTABOS:

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:

INTERNETO NUORODOS:

Spausdinti

Atgal