Kalbos objektas

PAVADINIMAS: Garsažodinis ištiktukas [alaus]

ANOTACIJA:

TURINYS:
Šuns balso pamėgdžiojimas

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:

SUKŪRIMO APLINKYBĖS:

OBJEKTAS SAUGOMAS:

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: KALBOTYRA | MORFOLOGIJA | KALBOS DALIS | RAIŠKIOSIOS KALBOS DALYS | IŠTIKTUKAS | MĖGDŽIOJAMASIS IŠTIKTUKAS

MOKSLINIS KOMENTARAS Šis ištiktukas yra puikus reiškinio, kuris tyrėjų yra vadinamas ,,šnekos žaidimu“, pavyzdys. Šuns balsą imituojantys lietuvių kalbos garsažodiniai ištiktukai au, am, ham, kiau, kau, viau, vau, vam ir pan. yra mėgdžiojamieji, dažniausiai parenkami pagal lojimo tembrą, trukmę, kitus girdimuosius įspūdžius. Ištiktukas alaus skambėjimu primena pratisą, artimą staugimui lojimą, tačiau kartu tai ir atpažįstamas žodis, turintis kitą, ne garsažodinę, leksinę reikšmę: alus „alkoholinis gėrimas, daromas paprastai iš miežių salyklo ir apynių“. Kalbėtojas, pasirinkęs vartoti šį ištiktuką šuns balso sukeltam girdimajam įspūdžiui pamėgdžioti siekia dvejopo tikslo: jis imituoja šuns balsą ir tuo pat metu siūlo klausytojui žaismingą leksinę užuominą: šunelis – kaip ir žmogus – nori alaus. Gali būti, kad šis ištiktukas į kalbą atėjo iš pasakos. Semantinėje šuns aplinkoje esama vaizdingų posakių, susijusių su alumi, girtavimu, pvz.: Tai jau netikęs alus: pilk šuniu[i] ant uodegos, i tas kauks LKŽ (Smilgiai, Panevėžio r.); Kad tau šuva alaus nupirktų už tokį darbą („prastai padarei“)! LKŽ (Marijampolė); Ka jau prisigėrę, ka jau bliauna šunų balsais, nebgali besuprasti LKŽ (Žarėnai, Telšių r.); Prigėrę pareina šunimis („keturpėsti“) LKŽ (Palėvenė, Kupiškio r.). Esama alaus frazeologizmų, kurių reikšmės susijusios su girdimaisiais įspūdžiais, kalbėjimu, barimusi, pvz.: alų daryti 1. „plepėti, dykai kalbėti“: Suėję troboj tik alų daro iš tų pasakų LKŽ (Krosna, Lazdijų r.); alų dirbti „bartis“: Pas juos alų dirba LKŽ (Lietuvių tautosakos rankraštynas. (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštiniai tautosakos rinkiniai) Dusetos, Zarasų r.); šiltą alų gerti LKŽ (Matas Slančiauskas (1850–1924), tautosakos rinkėjas (Žagarės – Joniškio apylinkių)) „bartis“. Žodis loti turi reikšmes „daug plepėti, be reikalo pasakoti, šnekėti“ bei „barti“. Taigi įvairiopos semantinio junglumo galimybės ir reikšmių sąsajos pagrįstai leidžia kalbėtojui šnekos metu pasiūlyti klausytojui žaismingą šnekos žaidimą ir šuns balsą pamėgdžioti garsažodžiu, kuris skamba kaip žodžio alus kilmininkas.

PASTABOS: Garsažodinis ištiktukas [alaus] su sakiniu pateiktas „Lietuvių kalbos žodyno“, t. I (2-as leid.), 1968, p. 92.

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:

INTERNETO NUORODOS:

Spausdinti

Atgal