Knygadvarios objektas

PAVADINIMAS: BsTB 2 178-81 Pasaka AT 1641 – Apie vieną burtininkę

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 2 tomas

ANOTACIJA: Neturtinga sena moteris (boba) neturėjo iš ko misti, tai sugalvojo burti. Nuvedė kaimyno ožką į anglių duobę , o kai šeimininkas gyvulio nerado, pasakė, kad galėtų išburti. Nuėjusi į savo trobelę valandėlę palaukė, o tada nurodė, kur ožkos ieškoti. Kitą kartą moteris paslėpė antro kaimyno jaučius, o po to – trečio kaimyno arklį. Ūkininkams sunerimus dėl gyvulių, moteris neva išbūrė ir pasakė, kur jų ieškoti. Aplink pasklido garsas apie gerai buriančią moterį. Kartą liokajus ir vežėjas iš turtingo pono pavogė skrynutę su auksu. Ponas nusiuntė vežiką parvežti būrėją. Vežama pas poną moteris iš baimės pati sau kalbėjo: „Kad bus, tai bus, kad bus, tai bus...“ Liokajui ir vežėjui pasirodė, kad ji viską žinanti – vagys moteriai pasakė, kur skrynutė, o už tylėjimą sumokėjo. Moteris už skrynutės suradimą iš pono gavo trečdalį joje buvusio aukso. Ponas sumanė moterį išbandyti. Sukvietė ponus ir kunigus pietų ir liepė visiems patiekti po jerubę, o moteriai – varną. Moteris, tarp ponų atsisėdusi, susigėdo ir save pavadino varna. Ponas pamanė, kad ji pažinusi patiektą varną ir liepė jai paduoti jerubę, kaip ir kitiems svečiams. Išlydėdamas moterį, ponas pamatė kažką iš tolo važiuojant ir paklausė, kas ten važiuoja? Moterus supykusi sušuko: „Šūduks važiuoja, šūdą veža“. Nusiuntė ponas tarną pažiūrėti – žmogaus pavardė buvo Šūduks ir jisai vežė mėžinį. Sugrįžusi namo, moteris sudegino savo gryčią ir pasakė daugiau nebegalėsianti burti, o už gautus pinigus pasistatė naujus namus.

TURINYS:
Teksto 1995 m. redakcija

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:

SUKŪRIMO APLINKYBĖS:

OBJEKTAS SAUGOMAS:

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | BUITINĖS PASAKOS

TIPOLOGIJA:    PASAKA: AT 1641, Visa žinantis daktaras, [210; 19]

MOKSLINIS KOMENTARAS Pasaka apie visažinį daktarą yra gana populiari. Indijoje šis siužetas žinomas jau I–II m. e. amžiuje. AT ir kitų katalogų duomenimis, pasakos variantų užrašyta: latvių – 133, estų – 9, suomių – 97, Suomijos švedų – 18, švedų – 26, norvegų – 15, airių – 86, prancūzų – 28, vokiečių – 23, čekų – 11, baltarusių – 11, ukrainiečių – 18, rusų – 46, turkų – 19, indų – 30. Be to, dar keliolikos tautų tautosakoje yra žinoma po vieną ar kelis variantus. Lietuvių šios pasakos variantų užrašyta 222. Iš jų tik 15 sujungtų su kitais pasakų tipais.

PASTABOS:

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:

INTERNETO NUORODOS:
http://www.knygadvaris.lt/?id=74&par=70&lang=lt&Gid=694 Teksto šaltinis

Spausdinti

Atgal