|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 4 287-146 Pasaka AT 300A Apė Joną, Pliorimą, Širvoką ir smakus PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 4 tomas ANOTACIJA: Turtingas ponas nupirko auksinę žuvelę ir iškeptą davė žmonai suvalgyti. Ji tik paragavo ir atidavė virėjai. Nuvalytus žvynus, išmestus lauk, palaižė kumelė. Tad neilgai trukus karalienė, virėja ir kumelė susilaukė sūnų. Karalienės sūnus buvo Jonas, virėjos Pliorimas, o kumelės Širvokas. Visi jie užaugo stiprūs, ypač Širvokas. Sulaukę dvidešimties, jie iškeliavo į pasaulį. Bekeliaudami sužinojo, kad vienas karalius ieško žento, kuris galėtų slibinus, gyvenančius pas jį po tiltu, nugalėti. Širvokas ėmėsi šio darbo, palikęs draugams dvi stiklines vandens ir pasakęs, kad, jeigu jose vanduo virs krauju, vadinasi, jam reikia pagalbos. Širvokui besigrumiant su slibinu, jie abu vienas kitą vis giliau į žemę kalė. Kai slibinas buvo žemėje iki galvų, Širvokas nukirto visas tris galvas. Kitą dieną taip nugalėjo šešiagalvį slibiną, trečią dieną devyngalvį. Ketvirtą dieną kovojo su dvylikagalviu slbinu, bet negalėjo jo įveikti. Jonas su Pliorimu pamatę, kad vanduo stiklinėse virsta krauju, nuskubėjo draugui į pagalbą ir visi kartu įveikė paskutinį slibiną. Po to Širvokas vedė karaliaus dukterį, Jonas kambarinę, o Pliorimas virėją. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 300 A, Kova ant tilto, [30; 20] TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 303, Dvyniai arba kraujo broliai, [25; 83] MOKSLINIS KOMENTARAS AT 300A versijos iš lietuvių užrašyta 53 variantai. Skelbiama pasaka labai nutolusi nuo nurodytos versijos.. O pradžios motyvas apie stebuklingą gimimą iš žuvies primena AT 303 pradžią. AT 303 populiari, daugelio tautų žinoma pasaka apie du brolius, iš kurių vieną ragana rykštuke paverčia akmeniu, o kitas jį išgelbsti. Motyvų ištakų randame jau prieš m. e., o pirmieji pasakos užrašymai iš XVI a. Sį tipą ištyrė K. Rankė (1934). AT ir kitų katalogų duomenimis, ji užrašyta iš latvių (17 variantų), estų (21), suomių (139), švedų ir Suomi¬jos švedų (33), norvegų (38), danų (67), airių (236), prancūzų (68), fla¬mandų (29), vokiečių (101), italų (15), rumunų (13), vengrų (47), čekų (14), baltarusių (14), ukrainiečių (31), rusų (49) ir dar iš keliolikos tautų. Iš lietuvių užrašyta 119 šio tipo variantų. Iš jų 78 sujungti su kitais tipais. PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
