|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 4 289-147 Pasaka AT 300 + 303 Apė tris brolius ir ką jiems reikėjo iškentėtie PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 4 tomas ANOTACIJA: Ūkininkas turėjo tris sūnus. Užaugę jie pasiėmė po du kurtus ir iškeliavo į pasaulį. Vienas iš brolių atkeliavo į miestą, kuriame tą dieną slibinui turėjo būti atiduota vienturtė karaliaus dukra. Vaikinas nugalėjo devyngalvį slibiną ir išsipjovęs liežuvius nujojo sau. Vežėjas, radęs karalaitę gyvą, prigrasino jai sakyti, kad tai jis nugalėjo slibiną. Dėkingas karalius sutiko išleisti dukrą už apsišaukėlio vežėjo. Į vestuves atėjo ir tikrasis slibino nugalėtojas. Kai parodė slibino liežuvius, karalius suprato, kad tai jis yra karalaitės išgelbėtojas ir apvesdino jį su savo dukra. Kartą žentui nuėjus į pajūrį, atėjo slibino žmona ir pavertė jį bei jo kurtus akmenimis. Netrukus į tą miestą atkeliavo ir antrasis brolis su savo šunimis, bet ir jie buvo paversti akmenimis. Trečiasis brolis, sužinojęs, kur dingo jo broliai, nuėjo į pajūrį ir slibinienę perkirto pusiau. Iš jos iššoko dvi merginos, kurios paėmė slibino žmonos rykštę ir, ja sudavusios, atgaivino akmenimis paverstus vaikinus ir jų kurtus. Tada broliai vedė tas merginas, o karaliaus žentas grįžo pas savo žmoną. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 300, Slibino nugalėtojas, [77; 232] TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 303, Dvyniai arba kraujo broliai, [25; 83] MOKSLINIS KOMENTARAS (AT 300). Šis pasakos tipas plačiai paplitęs ir labai populiarus. Manoma, kad jis siejasi su senaisiais persų, graikų, egiptiečių ir kitų tautų mitais. Pasaką nagrinėjo E. Hartlandas (1894), K. Rankė (1934) ir kt. AT ir kitų katalogų duomenimis, užrašyta variantų: latvių 586, estų 61, suomių 168, švedų ir Suomijos švedų 50, norvegų 38, danų 129, airių 527, vokie¬čių 125, prancūzų 30, flamandų 34, rumunų 17, vengrų 33, baltarusių 44, ukrainiečių 30, rusų 107, čekų 27, lenkų 29, graikų 55, indų 35 ir kt. AT 303 populiari, daugelio tautų žinoma pasaka apie du brolius, iš kurių vieną ragana rykštuke paverčia akmeniu, o kitas jį išgelbsti. Motyvų ištakų randame jau prieš m. e., o pirmieji pasakos užrašymai iš XVI a. Sį tipą ištyrė K. Rankė (1934). AT ir kitų katalogų duomenimis, ji užrašyta iš latvių (17 variantų), estų (21), suomių (139), švedų ir Suomi¬jos švedų (33), norvegų (38), danų (67), airių (236), prancūzų (68), fla¬mandų (29), vokiečių (101), italų (15), rumunų (13), vengrų (47), čekų (14), baltarusių (14), ukrainiečių (31), rusų (49) ir dar iš keliolikos tautų. Iš lietuvių užrašyta 119 šio tipo variantų. Iš jų 78 sujungti su kitais tipais. PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
