|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 4 327-158 Pasaka AT 506 + 675 Apė atsitikimus vieno karaliūno PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 4 tomas ANOTACIJA: Karaliaus sūnus turėjo vesti kito karaliaus dukterį ir ketino pas ją vykti. Kartu su juo keliauti panoro vienas ministras. Plaukiant per jūrą jis išstūmė karalaitį iš laivo ir apsimetė juo, norėdamas vesti jo nuotaką. Bet karalaitė nesutiko už jo tekėti, nes jis neturėjo jos dovanoto žiedo. O tikrąjį karalaitį bangos nunešė į salą, kurioje gyveno tik viena paukštė. Jai giedant atsirasdavo maisto, tad karalaitis pragyveno ten trejus metus. Bet kartą iš karalystės, kurioje gyveno karalaičio nuotaka, į tą salą atplaukė laivas. Karalaitis apsimetė nesuprantantis jų kalbos, tad pakliuvo jų nelaisvėn. Uždarytas jis prisiminė savo paukštę ir jos paprašė išgražinti jo dabartinę buveinę. Ryte atsikėlęs pamatė, kad yra sidabru išpuoštuose kambariuose. Tai pamatęs karalius užsimanė rūmų. Karalaitis tai įvykdė. Tada karalius paprašė išgražinti rūmų vidų. Karalaitis paprašė paukštės išpuošti rūmus, o jam duoti karališkus drabužius. Atėjusi karalaitė pamatė gulintį karalaitį su jos dovanotu žiedu ant piršto. Jį pažinusi, pasakė apie tai tėvui, ir jis iškėlė vestuves. Po vestuvių karalaitis grįžo namo, nukirto galvą jį norėjusiam nužudyti ministrui ir valdė abi karalystes. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 506, Dėkingas numirėlis. [35; 2;pagalbinis kitų pasakų elementas], TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 675, Tinginys, [52; 6] MOKSLINIS KOMENTARAS Tai labai paplitusi pasaka apie tinginį berniuką, kurio norai stebuklingu būdu žuviai paliepus išsipildo. Gausiai užrašyta iš latvių (76 var.), estų (37), suomių (143), švedų (60), norvegų (18), danų (21), airių (32), prancūzų (13), vokiečių (10), lenkų (10), rusų (20), ukrainiečių (11), graikų (12). Iš keliolikos tautų užrašyta nuo vieno iki kelių variantų. Iš lietuvių užrašyta 57 variantai. Pirmieji šią pasaką įvedė į literatūrą F. Straparola (XVI a.) ir D. Bazile (XVII a.). O epizodas apie pasikėsinimą prieš karaliūną ministras, norėdamas jį nužudyti, išmeta iš laivo į marias primena pasaką Princesės išgelbėjimas (AT 506). Ši pasaka, W. Liungmano nuomone, kilusi Vakarų Europoje, turi orientalistinių bruožų, siejama su viduramžių romanų motyvais. Seniausias variantas užrašytas apie 1300 m. Ją tyrinėjo S. Liljeblad (1927). AT ir kitų katalogų duomenimis, šio tipo ir jo A, B versijų daugiau užrašyta iš: latvių 86, suomių 108, Suomijos švedų 15, prancūzų 31, vokiečių 41, danų 24. Po vieną ar kelis variantus yra užfiksavę lapiai, norvegai, islandai, škotai, ispanai, katalonai, flamandai, austrai, vengrai, slovėnai, serbai ir kroatai, lenkai, rusai, ukrainiečiai, graikai, indoneziečiai ir kt. Iš lietuvių užrašyta 40 variantų. PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |
