|
Knygadvarios objektas PAVADINIMAS: BsTB 4 341-161 Pasaka AT 510B + 706 Apė atsitikimus vienos karalaitės PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 4 tomas ANOTACIJA: Karalius turėjo labai gražią dukterį. Kai jo žmona mirė, jis norėjo vesti dar kartą, bet niekur nerado moters, kuri būtų tokia graži, kaip jo dukra. Todėl karalius nutarė vesti savo dukterį. Karalaitė, nenorėdama tekėti, pasisamdė laivą, išplaukė į kitą karalystę ir įstojo į moterų vienuolyną. Tačiau tėvas sužinojo, kur ji slepiasi. Tada karalaitė kitu laivu bėl plaukė į kitą šalį, bet laivą užgrobė žmogžudžiai, visus išžudė, tik karalaitę kapitonas sau pasiliko. Mergina, nenorėdama jam atitekti, prašė Dievo jai padėti. Dievas ją išklausė: kilo audra ir nuskandino laivą, o karalaitė maža valtele išsigelbėjo. Kai priplaukė krantą, ją rado tos šalies karalaitis ir panoro vesti. Kai vėliau jos vyras išvyko į karą, jo motina sukeitė laiškus ir karalienė, neva karaliaus įsakymu, turėjo būti sudeginta. Jaunoji karalienė išsiprašė, kad jai nukirstų pirštą ir paleistų į girią. Pirštą ji įdėjo į dėžutę ir pakabino sūnui ant kaklo. Vėliau, jai užmigus, žvėrys nusinešė abu jos sūnus, kuriuos rado atsiskyrėlis ir užaugino. Užaugę vaikinai atkeliavo į vieną miestą, kur tarnavo garsiausiam to miesto ponui. Karalius, grįžęs iš karo, sužinojo, kas nutiko, liepė sudeginti savo motiną, norėjusią pražudyti jo žmoną ir vaikus. Tada išvyko jų ieškoti. Viename mieste jam patarnavo dailus vaikinas, turintis dėžutę ant kaklo. Karalius paprašė parodyti, kas joje yra, ir, kai vaikinas ją atidarė, pamatė savo žmonos žiedą. O vėliau žmonės prisiminė vieną vargšę moteriškę be piršto, gyvenančią jų mieste. Taip karalius rado savo šeimą ir visi kartu išvažiavo į savo karalystę. TURINYS: VAIZDO/GARSO DUOMENYS: SUKŪRIMO APLINKYBĖS: OBJEKTAS SAUGOMAS: MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 510 B, Tėvas nori vesti dukterį, [66; 3] TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 706, Moteris nukirstomis rankomis, [117; 9] MOKSLINIS KOMENTARAS Pasakos pradžia Karalius nori vesti dukterį (AT 510B) gimininga pasakos apie Pelenę B versijai, herojės klajonės jūromis, netektys primena novelių pasaką AT 938, o anytos persekiojimai, vaikų praradimas iš pasakos Berankė (AT 706). Labai paplitusi Pelenės pasakos versija. Pelenės pasakų ciklą tyrinėjo M. Cox (1893), A. B. Rooth (1951) ir kiti. Atskirų kūrinio motyvų, k. a. tėvo noras vesti dukterį, batų matavimas, žinomi tolimoje senovėje. Bet pati pasaka, linkstanti į novelinę, W. Liungmano nuomone, turėjo atsirasti viduramžiais. AT ir kitų katalogų duomenimis, daugiau varian¬tų užrašyta: iš latvių 153, švedų 46, prancūzų 26, vokiečių 27, vengrų 12, serbų ir kroatų 10, čekų 8, lenkų 15, baltarusių 9, ukrainiečių 12, rusų 20, graikų 16, turkų 35, indų 11 ir kt. Iš lietuvių užrašyta 82 variantai. Tik 5 variantai kontaminuoti, kiti vientisi. Brolio pasirodymas vietoj karalaičio nėra būdingas šiam siužetui. Pasaka paprastai baigiasi vedybomis su karalaičiu (ponaičiu). Duomenų apie šį siužetą turime jau iš XIIXIV a. Jis yra ir rinkinyje Tūkstantis ir viena naktis. Pasaka nagrinėta Däumlingo (1912) studijoje. Labai paplitusi ir gana populiari pasaka (706) apie moterį nukirstomis rankomis. AT ir kitų katalogų duomenimis, jos užrašyta: iš latvių 157 variantai, estų 9, suomių 24, švedų 12, danų 11, islandų 9, airių 98, prancūzų 31, ispanų 6, vokiečių 25, italų 70, rumunų 11, vengrų 10, čekų 9, slovėnų 8, serbų ir kroatų 14, lenkų 19, baltarusių 30, ukrainiečių 23, rusų 75, graikų 6, Kanados prancūzų 30. Be to, iš keleto tautų užrašyta po vieną ar kelis variantus. Lietuvių tautosakoje užfiksuoti 129 jos variantai. Iš jų tik 8 kontaminuoti. Skelbiamame tekste nutolta nuo būdingo nukirstų rankų motyvo (žr. 141 pasaką), jis savaip išplėtotas: nukirstas tik vienas pirštas ir jį nešioja vaikas, kad galėtų tėvas atpažinti. PASTABOS: SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: INTERNETO NUORODOS: |