Knygadvarios objektas
Knygadvaris


PAVADINIMAS: BsTB 4 381-170 Pasaka AT 1641 – Apė vieną garsų burtinyką

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 4 tomas

ANOTACIJA: Vienas neturtingas žmogelis nutarė eiti vogti, kad pinigų maistui gautų. Bet klebonas uždraudė jam vogti, todėl jis ką kita sugalvojo: pavogė iš kaimyno jaučius, nuvedė į girią ir pririšo prie medžio. Kai kaimynas pasiskundė, jis pasakė, kad galįs išburti, kur jo jaučiai prapuolė. Kitą kartą paėmė kito kaimyno arklius, o vėliau jam išbūrė, kur jo arkliai yra. Taip pasklido žinia, kad jis esąs nepaprastas burtininkas. Tad kai prapuolė karaliaus žiedas, jį nugabeno į rūmus ir paprašė išburti, kur yra tas žiedas. Burtininkas paprašė jam duoti atskirą trobelę. Čia jam atnešdavo valgio ir po taurelę degtinės. Žiedą buvo pavogę karaliaus liokajai, tad kai atėjo su maistu ir degtine pirmasis, burtininkas pasakė: „Na, vieną jau turiu“. Liokajus pamanė, kad jis kalba jau vieną vagį turįs. Kitą kartą maistą nešė kitas liokajus ir burtininkas pasakė, kad jau ir antrą turi. Ir taip keturis kartus. Tada išsigandę liokajai ėmė prašyti neišduoti jų karaliui. Gavęs iš jų pinigų, burtininkas karaliui pasakė, kad žiedą prarijo kalakutas. Ir kai papjovė paukštį, ten tikrai rado karaliaus žiedą. Už tai karalius burtininkui davė krepšį pinigų, už kuriuos jis pasistatė naujus namus ir laimingai gyveno. Senąją trobelę, klebono patartas, sudegino ir po to nebebūrė, sakydamas, kad sudegė popieriai, iš kurių jis burdavo.

TURINYS:
Teksto 1998 m. redakcija Visatekstė

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:

SUKŪRIMO APLINKYBĖS:

OBJEKTAS SAUGOMAS:

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | BUITINĖS PASAKOS

TIPOLOGIJA:    PASAKA: AT 1641, Visa žinantis daktaras, [210; 19]

MOKSLINIS KOMENTARAS Pasaka apie visažinį daktarą yra gana populiari. Indijoje šis siužetas žinomas jau I–II m. e. amžiuje. AT ir kitų katalogų duomenimis, pasakos variantų užrašyta: latvių – 133, estų – 9, suomių – 97, Suomijos švedų – 18, švedų – 26, norvegų – 15, airių – 86, prancūzų – 28, vokiečių – 23, čekų – 11, baltarusių – 11, ukrainiečių – 18, ru¬sų – 46, turkų – 19, indų – 30. Be to, dar keliolikos tautų tautosakoje yra žinoma po vieną ar kelis variantus. Lietuvių šios pasakos variantų užrašyta 222. Iš jų tik 15 sujungtų su kitais pasakų tipais.

PASTABOS:

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:

INTERNETO NUORODOS:

Spausdinti

Atgal