Knygadvarios objektas
Knygadvaris


PAVADINIMAS: BsTB 2 192-88 Pasaka AT 922 – Apie riebų kunigą ir gudrą melninką

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 2 tomas

ANOTACIJA: Vienas kunigas, dar būdamas vikaru (kamendorium), buvo labai riebus. Kartą kunigaikštis kleboną ir vikarą pakvietė pas save. Jiems bevalgant, kunigaikštis vikaro paklausė, kodėl tas toks riebus. Kunigas atsakė, jog dėl to, kad neturi jokio rūpesčio. Kunigaikštis sumanė jam užduoti rūpestį. Liepė po trijų dienų atsakyti: kiek kunigaikštis vertas, ką jis galvoja ir kur pasaulio vidurys? Jei neatsakysiąs, tai būsiąs nubaustas. Kunigas, atsakymo nerasdamas, susirūpino ir nieko nebevalgė. Tame pačiame mieste gyveno drūtas malūninikas (melninkas). Matydamas, kad kunigas taip sublogęs, malūnininkas paklausė, kas jam yra? Kunigas viską papasakojo. Tada malūnininkas paprašė duoti savo drabužius ir, jais apsirengęs, nuėjo pas kunigaikštį. Malūnininkas atsakė, kad kunigaikštis vertas mažiau už tris dešimtis skatikų, nes žydai Kristų už tiek pardavę. Po to pasakė, kad pasaulio vidurys dvaro kieme, kur jis lazdelę įsmeigė. Tuo tarpu į klausimą, ką tas mąstantis, atsakė, kad kunigaikštis manantis, jog kalba su kunigu ir nežinantis, kad kalba su malūninku. Taip malūnininkas išgelbėjo kunigą nuo bausmės.

TURINYS:
Teksto 1995 m. redakcija Visatekstė

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:

SUKŪRIMO APLINKYBĖS:

OBJEKTAS SAUGOMAS:

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | NOVELINĖS PASAKOS

TIPOLOGIJA:    PASAKA: AT 922, Karalius ir kunigas, [86; 19]

MOKSLINIS KOMENTARAS Novelių pasaka apie be rūpesčio gyvenantį kunigą ir sunkius uždavinius yra labai paplitusi. Gausiai variantų užrašyta iš: latvių – 45, suomių – 102, švedų ir Suomijos švedų – 76, danų – 49, airių – 146, prancūzų – 16, flamandų – 10, vokiečių – 36, slovėnų – 14, serbų ir kroatų – 31, rusų – 38. Mažiau negu 10 variantų turi užrašę dar keliolika tautų ir etninių grupių. Iš lietuvių ši pasaka užrašyta 103 kartus. Šią pasaką ištyrė W. Andersonas veikale „Kaizeris ir abatas“ (1923). Seniausias pasakos variantas užrašytas arabiškai IX amžiuje.

PASTABOS:

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:

INTERNETO NUORODOS:
http://www.knygadvaris.lt/?id=74&par=70&lang=lt&Gid=708 Teksto šaltinis

Spausdinti

Atgal