Knygadvarios objektas

PAVADINIMAS: BsTB 4 392-174 Pasaka AT 922 – Apė poną be rūpesties

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 4 tomas

ANOTACIJA: Vienas turtingas ponas turėjo daug dvarų. Prie vieno dvaro vartų jis pakabino užrašą, kad tame dvare nėra jokių rūpesčių. Važiuodamas pro šalį karalius pamatė užrašą ir liepė užsukti į tą dvarą. Ponui karalius pasakė, jog pirks dvidešimt avių ir liepė jas pasverti. Kai jas pasvėrė, viską surašė ir pareiškė, kad jas pasiims kitą dieną, bet jos turi sverti tiek, kiek šiandien – nei daugiau, nei mažiau. Jei ne, – bus nubaustas mirtimi. Taip ponui atsirado rūpesčių: jis vis sveria ir sveria tas avis, jei svoris per mažas, – pašeria daugiau, jei per didelis, – uždaro į tvartą. O karalius tų avių lig šiol nepasiėmė.

TURINYS:
Teksto 1998 m. redakcija

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:

SUKŪRIMO APLINKYBĖS:

OBJEKTAS SAUGOMAS:

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | NOVELINĖS PASAKOS

TIPOLOGIJA:    PASAKA: AT 922, Karalius ir kunigas, [86; 19]

MOKSLINIS KOMENTARAS Novelių pasaka apie be rūpesčio gyvenantį kunigą ir sunkius uždavinius yra labai paplitusi. Gausiai variantų užrašyta iš: latvių – 45, suomių – 102, švedų ir Suomijos švedų – 76, danų – 49, airių – 146, prancūzų – 16, flamandų – 10, vokiečių – 36, slovėnų – 14, serbų ir kroatų – 31, rusų – 38. Mažiau negu 10 variantų turi užrašę dar keliolika tautų ir etninių grupių. Iš lietuvių ši pasaka užrašyta 103 kartus. Šią pasaką ištyrė W. Andersonas veikale „Kaizeris ir abatas“ (1923). Seniausias pasakos variantas užrašytas arabiškai IX amžiuje.

PASTABOS:

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:

INTERNETO NUORODOS:

Spausdinti

Atgal