Knygadvarios objektas

PAVADINIMAS: BsTB 4 411-184 Pasaka AT 1416 – Ir rojuj be žingeidumo negali apsiaitie

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 4 tomas

ANOTACIJA: Du ubagai eidami keliu kalbėjo, kad jeigu Adomas su Ieva nebūtų nusidėję, jiems dabar nereikėtų vargti ir duonos ieškoti. Tai išgirdo ponas, keliu važiuodamas, ir pasiūlė eiti pas jį – jis jiems duonos už dyką duosiąs. Kai atėjo pas jį, ponas atnešė suvožtas dvi lėkštes ir liepė jokiu būdu nežiūrėti, kas tarp jų yra. Bet praėjo kelios dienos ir ubagai neištvėrė – atidengė lėkštę. Ten buvusi pelė pabėgo. Kai ponas pamatė, kad jo įsakymą sulaužė, išvarė ubagus lauk, kaip Dievas Adomą iš rojaus.

TURINYS:
Teksto 1998 m. redakcija

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:

SUKŪRIMO APLINKYBĖS:

OBJEKTAS SAUGOMAS:

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | BUITINĖS PASAKOS

TIPOLOGIJA:    PASAKA: AT 1416, Pelė po dubeniu, [33]

MOKSLINIS KOMENTARAS AT 1416 – tai didaktiška pasaka apie žmogų, priekaištaujantį Adomui ir Ievai dėl suvalgyto obuolio, o pats neiškenčia draudimo (pažiūri į dubenį, dėžutę ir paleidžia pelę). Ši pasaka, beje, žinoma jau XII–XIII a., nėra populiari. AT ir kitų katalogų duomenimis, jos variantų užrašyta: iš latvių – 18, švedų – 10, lapių – 5, norvegų – 2, anglų – 1, prancūzų – 12, vokiečių – 6, baltarusių – 1, ukrainiečių – 3, rusų – 3 ir kitų tautų. Iš lietuvių užrašyta 33 variantai, visi – vientisi. Variantuose draudžia žiūrėti ponas, karalius, dievas, o nusikalsta ne tik moteriškė, bet ir vyras.

PASTABOS:

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:

INTERNETO NUORODOS:

Spausdinti

Atgal