Knygadvarios objektas

PAVADINIMAS: BsTB 4 419-188 Pasaka AT 875 – Apė gudrią mergą ir vaitą

PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 4 tomas

ANOTACIJA: Neturtingas žmogelis su žmona ir dukterimi gyveno vieno turtingo pono trobelėje. Dar turėjo karvę ir dirbdavo tam ponui už jos pašarą ir ganyklą. Kai varguolio žmona numirė, ponas panoro atimti iš jo karvę. Todėl apskundė jį vaitui, bet šis davė įminti tris mįsles ir tam, kuris jas įmins, atiteks karvė. Į mįsles, kas pasaulyje turtingiausias, kas riebiausias ir kas mieliausias, vargšui atsakymus pasakė dukra: turtingiausias yra Dievas, riebiausia – žemė, o mieliausias – miegas. Sužinojęs apie gudruolę merginą, vaitas liepė jai iš virtų kiaušinių viščiukus išperėti, bet dukra už tai davė vaitui virtų rugių, kad šis juos pasėtų ir viščiukai maisto turėtų. Tada vaitas davė svarą linų suverpti ir išausti, o mergina vaitui – pagaliuką, kad jis stakles padarytų. Po to vaitas gudruolei liepė akmeniui odą nulupti, o mergina paprašė akmenį apversti aukštyn kojom, nes nuo bambos norėtų pradėti jį lupti. Vaitas, matydamas tokią išmintingą merginą, panoro ją vesti, bet vėliau liepė į jo darbą nesikišti. Tad kartą, kai žmona užtarė nekaltą žmogų, vaitas liepė jai pasiimti, kas brangiausia, ir važiuoti pas tėvą. Gudruolė žmona nugirdė savo vyrą ir parsivežė girtą pas tėvą į trobelę. Ryte jam, ant šiaudų pabudusiam, moteris pasakė, kad jis jai visų brangiausias. Tada vaitas liepė žmonai pasiimti tėvą ir visi kartu grįžo į jo namus.

TURINYS:
Teksto 1998 m. redakcija

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:

SUKŪRIMO APLINKYBĖS:

OBJEKTAS SAUGOMAS:

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | NOVELINĖS PASAKOS

TIPOLOGIJA:    PASAKA: AT 875, Gudri valstiečio duktė, [142; 22]

MOKSLINIS KOMENTARAS Labai paplitusi, atskirose tautose gana populiari novelinė pasaka. AT ir kitų katalogų duomenimis, užrašyta variantų: latvių – 86, estų – 5, suomių – 21, švedų ir Suomijos švedų – 46, danų – 32, airių – 454, vokiečių – 51, baltarusių – 14, ukrainiečių – 27, rusų – 32, čekų – 12, graikų – 20, turkų – 26, indų – 28 ir kt. Atskiri pasakos motyvai, k. a. „sunkūs uždaviniai“, užfiksuoti jau pr. m. e. Manoma, kad išplitusi liaudiškoji jos forma susidarė mūsų tūkstantmečio pradžioje. Pasaką tyrinėjo De Vriesas (1928), A. Wesselskis (1929). Šios pasakos lietuvių variantų užrašyta 163. Dauguma jų vientisi, tik pora dešimčių sujungta su kitais pasakų tipais.

PASTABOS:

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:

INTERNETO NUORODOS:

Spausdinti

Atgal